buferinis tirpalas

bufernis tipalas, tirpalas, kurio vandenilio jonų aktyvumas (vandenilio jonų rodiklis pH) mažai keičiasi jį skiedžiant ar koncentruojant, pridėjus nedidelį kiekį rūgščių ar šarmų; buferiniu tirpalu dar vadinamos kai kurios oksidacinės‑redukcinės sistemos. Buferinis tirpalas paprastai būna sudarytas iš silpnos rūgšties ir jos druskos arba iš silpnos bazės ir jos druskos, pvz., acto rūgšties ir jos natrio druskos tirpalo, boro rūgšties ir natrio tetraborato (borakso) tirpalo. Įpylus į buferinį tirpalą stiprios rūgšties, atskeliančios daug H⁺ jonų, jie jungiasi su CH₃COO^– jonais ir sudaro silpnai disocijuojančią (atskeliančią mažai H⁺ jonų) acto rūgštį; tirpalo pH nepakinta. Įpylus į buferinį tirpalą šarmo tirpalo, pH t. p. nepakinta, nes OH^– jonams susijungus su H⁺ jonais susidaro beveik nedisocijuojantis junginys – vanduo (H₂O). Buferiniai tirpalai naudojami cheminėje analizėje (kai reikia labai mažo pH intervalo), svarbūs gyviesiems organizmams (dėl fosfatinių, hidrokarbonatinių ir kitokių buferinių tirpalų; kraujo ir limfos pH visada būna 7,35–7,47).