Bugánda, 14 a.–19 a. pabaigoje Rytų Afrikoje (dabartinės Ugandos pietinėje dalyje) gyvavusi valstybė.
Įkurta gandų genties. Iki 18 a. pabaigos priklausė Bunjoro (Unjoro) valstybei. 19 a. pajungė Ankolę, Bunjoro ir tapo galingiausia Tarpežerio valstybe. Gyventojai vertėsi žemdirbyste, žvejyba, amatais. Klestėjo prekybiniai mainai su gretimomis šalimis: dramblio kaulas, vergai (iki 19 a. pabaigos jais buvo verčiami prasiskolinę laisvieji valstiečiai ir amatininkai bei karo belaisviai) buvo keičiami į ginklus, paraką ir kita. Žymiausi valdovai Suna II (valdė 1836–56) ir Mutesa I (valdė 1856–84) stiprino kariuomenę ir laivyną.
Nuo 19 a. 8 dešimtmečio į šalį skverbėsi Didžioji Britanija, Vokietija, Prancūzija. 1900 06 Buganda tapo Didžiosios Britanijos Ugandos protektorato autonomine provincija. 1962–67 nepriklausomos Ugandos autonominė dalis. 1967 Ugandą paskelbus unitarine valstybe, neteko autonomijos.