buhaltèrinis balánsas, balánsas, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentas, apibūdinantis įmonės finansinę būklę. Jame pinigine išraiška parodoma, kokiu turtu disponuoja įmonė ir kokia yra šio turto nuosavybė (įsigijimo šaltiniai).
Buhalterinis balansas sudaromas tam tikrai datai, paprastai būna ketvirčio, metinis.
Tradicinės formos buhalterinis balansas yra dvipusė lentelė: kairioji pusė – aktyvas, dešinioji – pasyvas. Gali būti ir vertikali (stulpelinė) buhalterinio balanso forma: iš pradžių pateikiama aktyvo dalis, žemiau – pasyvo. Aktyvo ir pasyvo dalyse parodomos tos pačios lėšos, tik sugrupuotos skirtingais pjūviais, todėl aktyvo ir pasyvo galutinės sumos turi sutapti. Aktyvas ir pasyvas susideda iš skyrių, grupių, pogrupių ir straipsnių. Įvairių šalių buhalterinių balansų struktūra skiriasi dėl apskaitos nacionalinių sistemų skirtumų, įmonių veiklos specifikos.
LIETUVOJE buhalterinio balanso formas tvirtina Finansų ministerija. Buhalterinio balanso aktyvo dalyje parodomas įmonės turtas: ilgalaikis turtas (jo formavimo savikaina, nematerialusis, materialusis ir finansinis turtas, po vienų metų gautinos sumos), trumpalaikis turtas (atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys, per vienus metus gautinos sumos, investicijos ir terminuotieji indėliai, grynieji pinigai banko sąskaitoje ir kasoje) bei sukauptosios (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos. Pasyvo dalyje parodoma savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai: kapitalas ir rezervai (kapitalas, akcijų priedai, perkainojimo rezervas, nepaskirstytasis pelnas arba nuostolis, kiti rezervai), finansavimas (dotacijos ir subsidijos), atidėjiniai ir atidėtieji mokesčiai (įsipareigojimų ir reikalavimų padengimo atidėjimas, atidėtieji mokesčiai), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (po vienų metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai, per vienus metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai) bei sukauptosios sąnaudos (patirtos, bet neapmokėtos) ir ateinančio laikotarpio pajamos.
2796