Bujidai

Bujdai (Būyid), Buveihdai (Buwayhid), Persijos dinastija, 945–1055 valdžiusi šalies vakarų ir pietinę dalį (dabartinis Vakarų Iranas ir Irakas). Pradininkai Bujido (Buveicho) sūnūs Achmedas, Alijus ir Chasanas – 932–944 jie įsitvirtino Persijos vakaruose ir pietuose, 945 užėmė Bagdadą ir paveržė iš Abasidų politinę valdžią. 977 Bujidai pasivadino šachinšachais. 949–983 valdant Adud ad Daulai, laikinai suvienijusiam šalį, jų valstybė pasiekė didžiausią galią. Bujidai skatino sisteminti ir plėsti Kalifate šiizmą: 963 įvedė svarbiausios šiitams dienos – Ašūros – minėjimą, 994 Bagdade pastatydino pirmąją šiitų religinę mokyklą – medresę. Kultūros centrai Bagdade, Širaze ir Rajuje garsėjo ornamentuotais sidabro dirbiniais ir polichromine keramika. 1029 valstybės rytinę dalį užėmė Machmudas Gaznevidas. 1055 paskutinį Bujidų valdytoją Abu Nasrą al Maliką ar Rachimą nuvertė seldžiukai.

Bujidų valdymo laikų kaftano fragmentas (šilkas, 10–11 a.)

2271