Bulaičia, Bulionia, Buliónys, Bulevičia (rus. Buleviči), 13 a. pirmos pusės lietuvių kunigaikščių giminė. Jų valdos veikiausiai buvo Šiaulių žemėje. Vieni galingiausių žemaičių kunigaikščių.
Bulaičiai nepakluso 13 a. pradžioje Šiaurės vakarų Žemaitijoje įsigalėjusiam Vykintui ir Pietų Žemaitijoje – Erdvilui (Gerdvilui).
Bulaičių žemės įėjo į Lietuvių žemių konfederaciją. Broliai Vismantas, Edivilas (Gedivilas), Sprudeika (Sprudeikis) su kitais kunigaikščiais 1219 sudarė Lietuvos–Voluinės sutartį. Tuo metu jie pripažino Lietuvos vyresniųjų kunigaikščių – Živinbudo, Daujoto, Dausprungo – viršenybę.
Veikiausiai padėjo Vykintui sunaikinti Kalavijuočių ordino kariuomenę Šiaulių mūšyje (1236).
Lietuvoje įsigalėjus Mindaugui (apie 1240) pripažino jo valdžią. Per 1249–52 Lietuvos vidaus kovas rėmė Vykintą ir Tautvilą. 1251 žuvo Vismantas, per kovas su Mindaugu – Edivilas, Sprudeika. Mindaugas veikiausiai užėmė Bulaičių žemes.
683
-Bulaitis Vismantas; -Bulaitis Edivilas; -Bulaitis Gedivilas; -Bulaitis Sprudeika; -Bulaitis Sprudeikis; -Bulaitis; -Vismantas, -Edivilas; -Gedivilas; -Sprudeika; -Sprudeikis