Bulgãrijos dail
Seniausių laikų dailė
ritonas iš Panagiurištės lobio (4 a. pabaiga–3 a. pr. Kr. pradžia, Archeologijos muziejus Plovdive)
Rasta neolito, bronzos, geležies amžiaus keraminių indų, puoštų geometriniu ornamentu, žmonių ir gyvūnų statulėlių, uolų piešinių. Trakų dailės palikimas – sienų tapyba Kazanleko kapavietėje (4 a. pabaiga–3 a. pr. Kr.), metaliniai indai, kaukės, žvėrinio stiliaus papuošalai. Išliko senovės graikų skulptūrų, romėnų sienų tapybos (Silistros kapavietė, 4 amžius).
Kazanleko kapavietės sienų tapybos fragmentas (3 a. pr. Kr.)
Pirmosios Bulgarijos valstybės (681–1018) dailė
Madaros raitelis (8 a.)
Pirmojoje Bulgarijos valstybėje (681–1018) formavosi savita bulgarų dailė, kurią lėmė slavų, protobulgarų tradicijos ir barbarų palikimas. Unikalus išlikęs skulptūros kūrinys – uoloje prie Madaros iškaltas raitelį vaizduojantis bareljefas, vadinamasis Madaros raitelis (8 a.; pasaulio paveldo vertybė, nuo 1979). To laikotarpio dailė buvo daugiausia dekoratyvinė; rūmai (jų liekanos Pliskoje, Preslave, 9–10 a.) buvo puošti plokštėmis ir karnizais su raižytu geometriniu ornamentu, metalo ir akmens skulptūromis.
Priėmus krikščionybę (apie 865) sustiprėjo Bizantijos įtaka. Cerkvės (Didžioji bazilika Pliskoje, po 865, Apvalioji cerkvė Preslave, 10 a.) puoštos glazūruotomis keraminėmis plytelėmis su puošniu augaliniu ir geometriniu ornamentu bei šventųjų atvaizdais. Originalus akmens plokščių, inkrustuotų spalvotu stiklu, dekoras. Kurtos keraminės ikonos (Šv. Teodoras 10 amžius). To laikotarpio bizantiškojo stiliaus tapyba turėjo slaviško emocionalumo (Bačkovo kapavietė, 1084). Taikomosios dailės dirbiniai – metaliniai buitiniai indai, liturginiai reikmenys, papuošalai – puošti augalinių ir figūrinių motyvų reljefais (Madaros, Nagyszentmiklóso, abu 8–9 a., Šeremetsko, 10–11 a., radiniai).
bareljefinė ikona iš Neseberio (10–11 a., Bažnytinis muziejus Sofijoje)
Antrosios Bulgarijos valstybės (1187–1396) dailė
Antrojoje Bulgarijos valstybėje (1187–1396) pagrindinis meno centras buvo Tirnovas. Susiklostė stilistinė Tirnovo tapybos mokykla. Sienų tapybai būdinga dekoratyvumas, formų grakštumas, detalumas, švelni modeliuotė, ramus koloritas, personažų individualumas; tarp religinės tematikos scenų įkomponuota ir didikų portretų. Sienų tapyba suklestėjo 13 a. (Keturiasdešimties šventųjų kankinių cerkvė Tirnove, 1230, Šv. Petro ir Pauliaus cerkvė Berendėje, Sofijos sritis). Itin raiškus Bojano cerkvės (Sofijoje; 11–12 a. ir 1259) dekoras. Sienų tapyboje imta naudoti baltyminę temperą. Cerkvių interjerai puošti ir glazūruotomis keraminėmis plytelėmis su įvairiaspalviu geometriniu ornamentu, ikonostasai – ornamentiniais ir figūriniais medžio drožiniais. 13–14 a. sukurtos vertingiausios ikonos; tapytinėms ikonoms būdinga šviesus koloritas, reljefinėms – meistriška modeliuotė (Šv. Jurgis ir šv. Dimitras Švč. Dievo Motinos cerkvėje Sozopolyje).
Plėtota miniatiūra. Rankraštinių knygų puošyboje buvo dažnos buities detalės, istorinių asmenų portretai (kunigaikščio Boriso mokomojoje Konstantino Preslaviečio evangelijoje 12 amžius). Miniatiūra suklestėjo 13–14 a. (Terterevo evangelija; Ivano Aleksandro evangelija 1356).
Osmanų valdymo laikų (1393–1878) dailė
Rilos evangelijos miniatiūra (17 a.)
Osmanų valdymo laikais (1393–1878) sunaikinta daug bulgarų meno kūrinių. 13–14 a. meno tradicijos kurį laiką tęstos vienuolynuose (Dragalevcų, Kremikovcų) ir cerkvėse (Šv. Petkos Balnių globėjos Sofijoje). Ilgainiui sienų ir ikonų tapyba sumenko, pradėjo įgauti Atono vienuolyne (Graikija) plėtotos dailės bruožų – schemiškumo, asketiškumo. 16–18 a. pirmoje pusėje sienų tapyboje sustiprėjo realistinės tendencijos, padaugėjo buities detalių, mecenatų portretų (Šv. Jurgio cerkvė, 1710, Šv. Arkangelų cerkvė, 1761, abi Arbanasyje). Klestėjo taikomoji dekoratyvinė dailė. Indai, liturginiai reikmenys, ikonų, knygų aptaisai, papuošalai daryti iš sidabro, perlamutro, puošti augalinių, paukščių motyvų kompozicijomis.
19 amžiaus dailė
18 a. antroje pusėje–19 a. pirmoje pusėje, vadinamojo bulgarų renesanso laikotarpiu, susiklostė kelios stilistinės mokyklos (Triavnos, Bansko, Deberio, Samokovo). Drožiniais puošti ikonostasai (Švč. Dievo Motinos cerkvės Pazardžike; Rilos vienuolyno cerkvės, 1839–44), gyvenamųjų namų fasadai bei interjerai (daugiausia lubos; namai Plovdive, Koprivšticoje), figūrinių ir ornamentinių motyvų reljefais – antkapiai, kryžiai, tiltai. Žymiausias to laikotarpio tapytojas – Zacharijus Zografas (freskos Rilos, 1839–44, Bačkovo, 1840–41, Trojano, 1847–48, Kristaus Atsimainymo prie Tirnovo, 1849–51, vienuolynuose), vienas realistinio portreto ir buitinio žanro pradininkų bulgarų dailėje. Klostėsi pasaulietinė dailė. Ją kūrė Zacharijaus Zografo sekėjai, užsienyje mokslus baigę Dimitaras Dobrovičius (1816–1905), Stanislavas Dospevskis (1823–78), Christo Cokevas (1847–83). Atsirado grafika; kurtos patriotinio turinio litografijos (A. Kleparskis, G. Dembickis, lenkiškai Henrykas Dębicki, 1830–1906), knygų iliustracijos, karikatūros.
Šv. Nikolos cerkvės Bačkovo vienuolyne sienų tapybos fragmentas (1839–44, Zacharijus Zografas)
Švč. Dievo Motinos cerkvės Pazardžike ikonostaso drožinių fragmentas (19 a.)
Po 1878 pagyvėjo dailės gyvenimas. 1893 susibūrė pirmoji dailės draugija, išėjo pirmasis dailės žurnalas; 1896 Sofijoje atidaryta piešimo mokykla, pradėtos rengti parodos. Vyravo realistinės tendencijos. Plėtotas portretas (Chr. Cokevas), buitinis (Ivanas Merkvička, 1856–1938, Jaroslavas Vešinas, 1860–1915, Antonas Mitovas, 1862–1930, Ivanas Angelovas, 1864–1924), batalinis (J. Vešinas) žanras, peizažas (A. Mitovas). Kūrė skulptoriai Marinas Vasilevas (1867–1931), Žeko Spiridonovas (1867–1945), A. Nikolovas.
S. Ivanov. Lapams krintant (aliejus, 20 a. 1–2 dešimtmetis)
20 amžiaus dailė
20 a. pirmoje pusėje daugiau susirūpinta raiška; impresionistine maniera kūrė E. Karamichailovas, N. Marinovas, simbolizmas turėjo įtakos Stefanui Ivanovui (1875–1951), Goškai Dacovui (1885–1917), Georgi Maševui (1887–1946). Gyvavo realistinė dailė (tapytojai Christo Stančevas, 1870–1950, V. Dimitrovas-Maistora, grafikai Ilja Beškovas, 1901–58, Stojanas Venevas, 1904–89, skulptoriai Ivanas Lazarovas, 1890–1952, Ivanas Funevas, 1900–83). Po II pasaulinio karo kūrybą imta reglamentuoti socialistinio realizmo metodu (tapytojai T. Panajotovas, Christo Neikovas (1929–99), V. Jončevas, P. Čuchovskis; skulptoriai S. Krumovas, V. Ginovskis, D. Daskalovas, T. Pindarevas). 20 a. pabaigoje reiškėsi modernistinės tendencijos.
C. Lavrenov. Plovdivas (aliejus, 1930)
692
I. Lazarov. Liūdesys (1926)
V. Dimitrov-Maistora. Bulgarų mergaitė (aliejus, 1952)
Bulgarijos kultūra
Bulgarijos konstitucinė santvarka
Bulgarijos partijos ir profsąjungos
Bulgarijos ginkluotosios pajėgos