Bulgãrijos gamtà
Bulgarijos gamtinis žemėlapis
Reljefas
Apie 60 % Bulgarijos paviršiaus užima kalnai. Bulgarijos šiaurėje yra Dunojaus žemupio lygumos pietinė dalis; ją skaido gilūs upių slėniai. Šiaurėje lyguma leidžiasi į Dunojaus slėnį aukšta (apie 100 m) pakopa, rytuose pereina į Ludogorjės plynaukštę, pietuose – į Balkanų kalnus (didžiausias aukštis 2376 m, Botevo kalnas). Į pietus nuo Balkanų kalnų vidurinės dalies yra žemesni Antibalkanų kalnai (didžiausias aukštis 1604 m); jie jungiasi su Balkanų kalnais. Tarp kalnų yra tektoninių slėnių (Kazanleko, Karlovo). Bulgarijos pietuose ir pietvakariuose – hercininiai Rilos (didžiausias aukštis 2925 m, Musalos kalnas), Rodopų (2191 m, Goliam Pereliko kalnas), Pirino (2915 m, Vichreno kalnas) kalnai. Gausu karstinių urvų (apie 5500; ilgiausias – 17,6 km Duchlatos urvas Vitošos kalnų masyve, giliausias – 387 m Raičova Dupkos urvas Balkanų kalnuose).
Rodopų kalnai
Tarp Rodopų ir Antibalkanų kalnų, išilgai Maricos, yra derlinga aliuvinė Aukštutinės Trakijos žemuma. Juodosios jūros pakrantėje yra Varnos, Burgaso žemumos. Pajūriui būdingi platūs smėlėti paplūdimiai.
Klimatas
Klimatas didesnėje dalyje vidutinių platumų žemyninis, pietuose ir pajūryje subtropinis. Sausio vidutinė temperatūra lygumose nuo –2 °C iki 2 °C, kalnuose iki –10,8 °C (Musaloje), liepos – atitinkamai iki 25 ir 5,1 °C (Musaloje). Kritulių per metus iškrinta lygumose 450–600 mm, kalnuose 850–1300 mm (daugiausia vasaros pradžioje, mažiausia rudens pradžioje). Kalnų šiauriniuose šlaituose žiemą pastovi sniego danga.
Vidaus vandenys
ledyninės kilmės ežerėliai Rilos kalnuose
Bulgarijos upės priklauso Juodosios (57 %) ir Egėjo (43 %) jūrų baseinams. Bulgarijos šiauriniu pakraščiu teka Dunojus. Jo didžiausi intakai Bulgarijoje – Iskeras, Jantra, Lomas, Ogosta, Osemas. Į Egėjo jūrą teka Marica (su intakais Tundža ir Arda), Struma, Mesta, į Juodąją jūrą – Kamčija, Sredecka. Dauguma upių patvenktos; vandeniu drėkinami laukai. Kalnuose yra krioklių; didžiausias – Raisko Preskalo (Balkanų kalnuose). Laivuojamas tik Dunojus. Ežerų apie 500 (bendras plotas apie 100 km2). Daugiausia nedidelių ledyninės kilmės ežerų yra Rilos ir Pirino kalnuose, 1900–2400 m aukštyje. Daugiau kaip 500 mineralinių versmių.
kraštovaizdis prie Pamporovo
Dirvožemiai, Augalija. Gyvūnija
Dunojaus lygumoje vyrauja juodžemiai, kalnuose – rudžemiai, išplautžemiai, Bulgarijos vidurinės ir pietinės dalių žemumose ir įdubose – kalciažemiai, verstžemiai, Sofijos ir Plovdivo apylinkėse – salpžemiai. Miškingumas apie 30 %; vyrauja lapuočiai. Šiaurėje auga ąžuolų ir skroblų, pietryčiuose – bukų miškai. Kalnuose, 1700–2000 m aukštyje, – spygliuočių miškai (pušys, eglės, kėniai; 25 % Bulgarijos teritorijos), aukščiau – aukštikalnių pievos, pietuose ir pietvakariuose – krūmynai. Vidutinių platumų gyvūnija veisiasi Bulgarijos šiaurėje ir Balkanų kalnuose, stepių – rytuose, mediteraninė – pietuose. Miškuose veisiasi taurieji elniai, danieliai, stirnos, kalnų ožiai, šernai, kalnuose – juodieji šeškai, žebenkštys, barsukai, vilkai, lapės, pilkieji kiškiai, miegapelės, voverės.
Rilos kalnai
Aplinkos apsauga
Saugomos teritorijos užima 41 % šalies sausumos ploto. Yra 3 nacionaliniai parkai, 11 gamtos parkų, 90 rezervatų, 347 gamtos paminklai. Pirino nacionalinis parkas (įkurtas 1983), Srebernos rezervatas (1983) – pasaulio paveldo vertybės, atskiros teritorijos yra tarpvalstybinio pasaulio paveldo objekto, Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščių bukų miškų, dalis (nuo 2017). 6 UNESCO pripažinti biosferos rezervatai – Bistriško Branište, Uzunbodžako, Srebernos, Červenata Stenos, Čupréné (visi nuo 1977), Centrinių Balkanų (2017). 11 Ramsaro konvencijos (Bulgarijoje įsigaliojo 1976) saugomų vietovių (plotas apie 494 km2). 354 Europos ekologinio tinklo Natura 2000 saugomos teritorijos.
Pirino nacionalinis parkas
Devetakio urvas
Bulgarijos konstitucinė santvarka
Bulgarijos partijos ir profsąjungos
Bulgarijos ginkluotosios pajėgos