Buvičiaus grùpė, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui nelegalus centras. Įkurta 1940 10 Kaune V. Bulvičiaus ir kitų. Branduolys – SSRS kariuomenės Dvidešimt devintojo teritorinio šaulių korpuso (buvusios Lietuvos kariuomenės) karininkai, tarp jų – J. Andriūnas, P. Dovydaitis, A. Eidimtas, P. Gužaitis, J. Kilius, J. Sadzevičius ir L. Žemkalnis, buvo ir mokytojų, studentų, inžinierių. Veikė įslaptintais trejetais arba penketais (žr. schemą), kurių nariai žinojo tik savo ar gretimos grupės po 2 narius. Dėl konspiracijos jie gaudavo vien žodinius nurodymus, įsakymus bei užduotis. Ši organizacijos struktūra plačiai taikyta Lietuvių aktyvistų fronto (po II pasaulinio karo užsienio tyrinėtojai rekomendavo ją naudoti pasipriešinimo kovai).
Bulvičiaus grupės struktūra: 1 – centrinis vadovaujantysis penketas (raudona spalva), 2 – trejetai – pagrindiniai organizaciniai vienetai, 3 – ryšys su kita šaka (atsarginis ryšys), 4 – grupės grandinių šaka
1940 12 05 Bulvičiaus grupė išleido brošiūrą Iš bolševikinės vergijos į naują Lietuvą. Palaikė ryšius su Lietuvių aktyvistų fronto centru Berlyne (vadovas K. Škirpa) ir jo Kauno štabu. Grupė nuo 1941 pradžios buvo Lietuvių aktyvistų fronto Vilniaus štabas. NKVD susekus Bulvičiaus grupę, 1941 04 06 buvo suimta dauguma, 1941 06 pradžioje – dar 16 narių, tačiau jos veikla nenutrūko. Netrukus prasidėjus SSRS–Vokietijos karui, suimtieji buvo išgabenti į Žemutinio Naugardo (tuo metu Gorkis) kalėjimą Nr. 1. 1941 11 26–28 Karo tribunolas Bulvičiaus grupės 7 narius nuteisė kalėti (vieną išteisino, bet jis nuo kankinimų kalėjimo ligoninėje mirė), kitus 8 (V. Bulvičių, J. Kilių, J. Sadzevičių, L. Žemkalnį, A. Kamantauską, A. Skripkauską, S. Mockaitį ir J. Gobį) – sušaudyti; 1941 12 17 nuosprendis įvykdytas kalėjime.
1269
888