buožė (Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija / Archeologijos ir istorijos muziejus)
búožė, senovinis kovos ginklas. Pradėta naudoti neolite, labiausiai plito 12–13 amžiuje. Iš pradžių buvo akmeninės, vėliau naudotos kampuotos žalvarinės arba geležinės, su mediniu kotu. Buožės prototipas – kuoka. Lietuvoje buožės naudota nuo neolito iki 16 a. vidurio; nebuvo plačiai paplitusi. Rasta įvairių formų buožių: pailgų (plaktukai; 24), plokščių ir ovalo pjūvio (7), rutulinių ir statinėlinių (12), žvaigždinių (3) ir rombinių (7, pastarosios atgabentos iš Suomijos), antro tūkstantmečio akmeninių ir keletas 12–13 a. geležinių buožių.
983