Burbònai (prancūzų k. Bourbons, ispaniškai Borbones, italų k. Borboni), valdovų dinastija, su pertraukomis valdžiusi Prancūziją (1589–1792, 1814–15, 1815–48), Ispaniją (1700–1808, 1814–68, 1874–1931 ir nuo 1975), Neapolio, arba Abiejų Sicilijų, karalystę (1735–1805, 1814–60), Parmos ir Piacenzos hercogystę (1748–1808, 1847–59). Prancūzijos Burbonų dinastijos pradininkas – Henrikas IV. Per Prancūzijos revoliuciją 1792 Burbonai buvo nuversti (Liudvikas XVI 1793 giljotinuotas). 1814 (ir 1815 dar kartą) Burbonų valdžią atkūrė antinapoleoniškoji koalicija. Po 1830 Liepos revoliucijos karaliumi tapo Burbonų dinastijos jaunesniosios atšakos atstovas Liudvikas Pilypas (nuverstas per Prancūzijos 1848 revoliuciją).
Prancūzijos Burbonų herbas
Dinastijos Ispanijos atšakos pradininkas – Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV vaikaitis Pilypas V. Ispaniją Burbonai valdė iki 1931 revoliucijos. 1975 monarchija Ispanijoje buvo atkurta, iki 2014 valdė Alfonso XIII vaikaitis Jonas Karolis I, nuo 2014 valdo jo sūnus Pilypas VI.
Ispanijos karaliaus Pilypo V sūnūs 1735 pradėjo valdyti Neapolio karalystę, 1748 – Parmos ir Piacenzos hercogystę. Šių Burbonų dinastijos atšakų valdovai buvo nuversti 1859–60 per Italijos nacionalinio išsivadavimo judėjimą (risordžimentą) vienijant Italiją.
1