burė

burės

svarbiausi burių tipai: a – rėjinė, b – gafelinė, c – Bermudų, d – lotyniškoji, e – liugerio, f – špritinė; 1 – rėja, 2 – gafelis, 3 – gikas, 4 – skersinis, 5 – špritas

bùrė, audeklo gabalas laivui ar rogėms varyti vėjo energija. Dažniausiai naudojama burlaivyje. Pagal formą burė būna tiesioji (stačiakampė, taisyklingos trapecijos formos) ir įstrižoji (trikampė, netaisyklingos trapecijos ar kitos netaisyklingo keturkampio formos), pagal tvirtinimo vietą – rėjinė (dažniausiai tiesioji), tvirtinama prie rėjos (horizontalaus skersinio, viduriu tvirtinamo stiebo viršuje), gafelinė, tvirtinama prie gafelio (skersinio, vienu galu tvirtinamo stiebo viršuje), špritinė, tvirtinama prie stiebo ir šprito, kuris eina nuo stiebo aukštyn pagal burės įstrižainę, lotyniškoji – trikampė, tvirtinama prie įstrižai aukštyn kylančio skersinio, kurį galima kraipyti, Bermudų – stačiojo trikampio formos, tvirtinama prie stiebo ir giko (skersinio, vienu galu tvirtinamo stiebo apačioje), liugerio – netaisyklingos trapecijos formos, ją laiko pasviręs skersinis, štaginė – trikampė, tvirtinama prie lejerio (lyno) arba štago, topinė – trikampė ar trapecijos formos, tvirtinama tarp stiebo viršūnės (topo) ir gafelio arba tarp gafelio ir stengos (medinė paaukštinto stiebo dalis).

Vėjo jėga, veikianti burę, priklauso nuo to, kokiu kampu į vėjo kryptį orientuota burės plokštuma. Praktiškai burė laikoma taip, kad jos plokštuma dalytų pusiau vėjo krypties ir burlaivio kurso kampo gretutinį kampą (α = β). Kai laivas plaukia pavėjui, burė laikoma statmenai vėjui. Tada visa vėjo jėga varo laivą į priekį. Kai vėjo jėgos F kryptis su laivo kursu sudaro smailų ar buką kampą, burę AB veikia vėjo jėga F₁. Be to, burė išsigaubia. Oro srovė, aptekanti burę iš išgaubtos pusės, turi didesnį greitį, bet mažesnį slėgį negu iš įgaubtos. Dėl slėgių skirtumo atsiranda jėga Q, kuri, kaip ir jėga F₁, veikia statmenai į burės paviršių. Jei vanduo burlaiviui priešintųsi vienodai iš visų pusių, tai laivas plauktų jėgos F₁ + Q = f kryptimi, bet laivo ilgis yra gerokai didesnis už jo plotį, todėl jam plaukiant į priekį reikia nugalėti daug mažesnį pasipriešinimą negu jėgos f₂ kryptimi. Jėgos f dedamoji f₁ varo laivą į priekį, o dedamoji f₂ jį šiek tiek neša į šoną (toks laivo judėjimas į šoną vadinamas dreifu).

burę veikiančios aerodinaminės jėgos

Burlaivis gali plaukti norimu kursu, jei vėjo krypties ir to kurso kampo gretutinis kampas mažesnis už kritinį, kuris priklauso nuo laivo tipo, burių formos ir įrangos. Pvz., 19 a. linijinių burlaivių kritinis kampas buvo 90°, šiuolaikinių lenktyninių jachtų 22,5–20°. Bures naudojo jau senovės egiptiečiai, kinai, graikai, romėnai.