Bùrgenlandas (Burgenland), federacinė žemė Austrijos rytuose, prie Vengrijos sienos.
Burgenlandas ištįsęs iš šiaurės į pietus apie 200 km; vidutinis plotis 30 km (ties Vengrijos miestu Sopronu tik 4,5 kilometro). Šiaurėje nedideliu ruožu Burgenlandas ribojasi su Slovakija, pietuose – su Slovėnija.
vynuogynas Neusiedlio ežero‑Seewinkelio nacionaliniame parke
Plotas 3965 km2. 302 000 gyventojų (2023).
Centras ir didžiausias miestas – Eisenstadtas (16 000 gyventojų, 2023).
Didumą paviršiaus užima Alpių rytiniai priekalniai (didžiausias aukštis 884 metrai). Šiaurės rytuose įsiterpia dalis Mažosios Vengrijos žemumos (Kisalföldo); joje yra Neusiedlio ežeras (kultūrinis kraštovaizdis prie ežero – pasaulio paveldo vertybė, nuo 2001).
Klimatas vidutinių platumų, pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Per metus iškrinta vidutiniškai 600 mm kritulių. Burgenlando pietinė dalis miškinga. Burgenlandas – ekonomiškai silpniausia Austrijos žemė. Kasama stibio rūda, rusvosios anglys, gaunama klintis, bazaltas, serpentinitai. Yra naftos. Nedidelės maisto (vyno, cukraus), tekstilės, medienos apdirbimo, baldų, elektrotechnikos, chemijos pramonės įmonės.
Ūkio svarbiausia šaka – žemės ūkis. Derlingų žemių daugiausia Burgenlando šiaurėje, prie Neusiedlio ežero. 92 % ūkių mažesni kaip 20 hektarų. Auginama kviečiai, rugiai, miežiai, kukurūzai, bulvės, cukriniai runkeliai, rapsai, daržovės, vynmedžiai, vaismedžiai, tabakas. Ekstensyvioji gyvulininkystė. Paukštininkystė. Turizmas, kurortai (daugiausia prie Neusiedlio ežero). Per Burgenlando teritoriją eina Budapešto–Vienos automobilių greitkelis.
Istorija
Pirmo tūkstantmečio prieš Kristų antroje pusėje keltiškos Noriko karalystės, 1–5 a. Romos Panonijos provincijos dalis. Per Didįjį tautų kraustymąsi apgyventas teutonų, avarų, slavų, 8 a. – germanų, 9 a. pabaigoje atsikėlė ir vengrų.
Nuo 1529 buvo Vengrijos dalis (Wieselburgo, Ödenburgo ir Eisenburgo grafystės), priklausė Habsburgų imperijai.
Pagal 1919 Saint-Germaino taiką atiteko Austrijai; po 1921 plebiscito Ödenburgo (vengr. Soprono) regionas perėjo Vengrijai. Po anšliuso 1938–45 Burgenlandas buvo padalytas tarp Žemutinio Dunojaus ir Štirijos apygardų (Reichsgaue). Nuo 1945 federacinė žemė.