Burgùndija (Bourgogne), istorinė sritis ir buvęs administracinis regionas (1960–2015) Prancūzijos rytuose, tarp Senos, Ronos ir Luaros upių. Administracinis regionas apima 4 departamentus: Côte‑d’Oro, Yonne’o, Nièvre’o, Sonos ir Luaros.
2016 Burgundijos ir Franche‑Comté regionai sujungti į Burgundijos-Franche‑Comté regioną.
Plotas 31 582 km2. 1,64 mln. gyventojų (2012). Centras – Dijonas (158 000 gyventojų, 2019; aglomeracijoje 247 000 gyventojų); kiti didžiausi miestai (tūkst. gyventojų, 2019): Šalonas prie Sonos (45,1), Nevers’as (33,0), Auxerre’as (34,5), Mâconas (33,9).
Gamta
Burgundijos viduryje yra Langreso plynaukštė, Côte‑d’Oro kalvos, Morvano masyvas (didžiausias aukštis – 901 m, Bois du Roi viršūnė). Pietuose įsiterpia Centrinio Masyvo šiaurės rytiniai šlaitai; šiaurėje – lygumos. Klimatas vidutinių platumų pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Sausio vidutinė temperatūra Auxerre 3 °C, Dijone 1,5 °C, Mâcone 2 °C, liepos (atitinkamai) 19, 19,5 ir 20 °C; vidutinis kritulių kiekis per metus – 650, 730 ir 840 mm. Miškai užima 30 % Burgundijos teritorijos, daugiausia jų Morvano regioniniame gamtos parke.
Ūkis
Burgundija – vienas Prancūzijos vynuogininkystės ir vynininkystės rajonų. Vynmedžiai daugiausia auginami į pietus nuo Dijono (Nuits’o, Beaune’o, Chalono, Mâcono, Beaujolais kalvose), javai (kviečiai, miežiai, kukurūzai) ir aliejiniai augalai (rapsai) – Sonos slėnyje. Gyvuliai veisiami Charolais, Bresse’o kalvose, Morvano masyve. Pramonės svarbiausios šakos: maisto, elektronikos, chemijos pramonė, metalurgija, metalo dirbinių, branduolinių elektrinių įrangos gamyba. Pramonės svarbiausi centrai: Le Creusot, Dijonas, Šalonas prie Sonos, Nevers’as. Dijone yra tarptautinis oro uostas. Turizmas.
2097
Istorija
52 prieš Kristų teritoriją nukariavo Gajus Julijus Cezaris, Burgundija buvo visiškai romanizuota. 443 Sabaudijoje (dabar Savoja) Romos karvedys Aecijus apgyvendino burgundus (Romos kariuomenėje tarnavo federatais). 461 jie įkūrė Burgundijos karalystę (centras Lionas). Žlugus Romos imperijai (476) ją išplėtė į Ronos ir Sonos upių slėnius.
534 Burgundiją užkariavo frankai. 561 per Frankų karalystės dalybas Chlotaro I sūnus Guntramas gavo Burgundijos karalystę nuo Provanso iki Centrinių Alpių ir Šiaurės Prancūzijos, kurią 8 a. pradžioje Karolis Martelis prijungė prie Austrazijos karalystės (sostinė Metzas), o vėlesni Karolingai kelis kartus perdalijo. Yrant Frankų imperijai Lombardijos kunigaikštis Bosonas 879 pasiskelbė Burgundijos karaliumi nuo Autuno (į pietryčius nuo dabartinio Dijono) iki Alpių ir Viduržemio jūros. 9 a. pabaigoje jo žemes į šiaurę nuo Liono (Vidurinę Burgundiją) prisijungė Prancūzijos Karolingai, žemes tarp Jura kalnų ir Alpių (Aukštutinė Burgundija) – Vokietijos Karolingai. 931 Aukštutinės Burgunijos karalius Rudolfas II prisijungė Bosono įpėdinių valdytą Žemutinę Burgundiją ir sukūrė Burgundijos, arba Arelato, karalystę (centras – Arlesʼis), kurioje maždaug 10 a. atsirado Burgundijos grafystė (nuo 14 a. vadinta Franche‑Comté – Laisvąja grafyste). 1364 Prancūzijos karalius Jonas II Gerasis atidavė buvusią Vidurinę Burgundiją (nuo 1031 Burgundijos hercogystė) sūnui Pilypui Gražiajam, kuris 1369 vedybomis gavo Flandriją, o 1384 su kitomis žemėmis ir Franche‑Comté.
Iki 15 a. vidurio Burgundijos hercogai prisijungė Nyderlandų žemes: Brabantą, Hainaut, Liuksemburgą, Limburgą, Gelderlandą, Zelandiją, Olandiją, dalį Pikardijos; Burgundija suklestėjo. Jos ūkiniu centru tapo Nyderlandai; daugelyje kultūros sričių ji pirmavo Europoje. Burgudijos hercogai siekė centralizuoti šalį: kūrė teismų sistemą, iždo rūmus, vietinio atstovavimo organus. Nuo 1463 pradėta šaukti Burgundijos Generalinius luomus. Hercogas Karolis Drąsusis (valdė 1467–77) siekė prisijungti šiaurinę ir pietinę Burgundiją skiriančią Lotaringiją (Burgundijos karai) ir įgyti karaliaus titulą. Jam žuvus (mūšyje su šveicarais) hercogystę prisijungė Prancūzijos karalius ir sukūrė savavaldę Burgundijos provinciją.
Karolio Drąsiojo įpėdinei Marijai Burgundietei likusi Franche‑Comté ir Nyderlandai 1477 kaip kraitis atiteko jos vyrui Austrijos erchercogui Maksimilianui (nuo 1493 Šv. Romos imperijos imperatorius Maksimilianas I), o per imperatoriaus Karolio V valdų dalybas (1556) – Ispanijos Habsburgams. Prancūzijos pastangas atsiimti Franche‑Comté per Olandijos karą 1678 įgyvendino princas L. de Condé (Nijmegeno taikos sutartys).
Per 1789–99 Prancūzijos revoliuciją Burgundija buvo suskirstyta į Jura, Douai, Aukštutinės Sonos, Côte‑d’Oro, Sonos ir Luaros bei Yonne’o departamentus. 2016 sujungus Burgundiją ir Franche-Comté sudarytas Burgundijos-Franche-Comté administracinis regionas.
2271