Burgùndijos mẽnas, 9–16 a. Prancūzijos istorinėje srityje Burgundijoje kurtas menas.
Architektūra
romėnų miesto sienos dalis su Arroux vartais Autune (3 a.)
Šv. Petro bazilikos Cluny vidaus rekonstrukcija
Šv. Lozoriaus katedros Autune pagrindinės navos sienos dalis
Seniausi meno paminklai iš antikos laikų – romėnų miesto sienos dalis su vartais Autune (3 amžius). Nuo 9 a. Burgundijos grafystėje (ypač sostinėje Dijone) intensyviai plėtota architektūra. Burgundijos romanikos laikotarpio architektūros mokykla – viena įtakingiausių Europoje; Cluny buvo pastatyta didinga Šv. Petro bazilika (1088–1130, 19 a. sugriauta) – 187 m ilgio penkianavis pastatas su 2 transeptais, 5 koplyčiomis ir 5 varpinėmis. Išliko romaninės katedros: Šv. Lozoriaus Autune (1132) ir Šv. Magdalenos Vézelay (1096–1132). Burgundijos gotikos architektūrai įtaką darė prancūzų gotika; ryšku Dievo Motinos katedros (1225–40) ir Hercogų rūmų (pradėti 1364, perstatyti 17 a.) Dijone išorės formose ir puošyboje. Kiek mažesnė prancūzų gotikos įtaka katedroms: Šv. Filiberto (12–13 a.), Šv. Beninos (13–14 a., abi Dijone), Šv. Stepono Auxerre (13–16 a.), Šv. Kyro Nevers’e (11–14 a.), Šv. Stepono Sense (1130–68), ligoninei Beaune (1451); pastatai supaprastintų formų ir konstrukcijų (bažnyčios be triforos).
Renesanso architektūroje reiškėsi Italijos ir Flandrijos įtaka. Daugiausia plėtota pasaulietinė architektūra: Ancy‑le‑Francʼo prie Tonnerre’o (Yonne’o departamentas, 1550, architektas S. Serlio) ir Tanlay (pradėti 1560) rūmai, rotušė Gray (16 a.), didikų rūmai Dijone (15–16 a.); kiek mažiau sakralinė (Šv. Mykolo bažnyčia Dijone, 15–16 amžius). Vėlesnė Burgundijos architektūra regioniniais savitumais nepasižymėjo.
2972
2717
Dailė
C. Sluterio ir C. de Werveʼs Mozės šulinys (1395–1406, Champmolio vienuolynas)
Gislebert. Paskutinis teismas (1130, Autuno Šv. Lozoriaus katedros portalo timpanas)
Dailės dirbinių išlikę iš antikos (Vixo lobis, 6 a. pr. Kr., archeologiniai radiniai Alise‑Sainte‑Reine). Nuo 9 a. dailės plėtotė paspartėjo. 11–13 a. sakralinės, rečiau pasaulietinės architektūros puošybai taikyta skulptūra pasižymi ekspresyvumu ir gyvybingumu, joje barbarų tradicija susipynusi su vėlyvąja romėniškąja (Cluny Šv. Petro bazilikos kapitelio dekoras, Autuno Šv. Lozoriaus katedros portalo timpano Paskutinio teismo scena ir gausus kapitelių dekoras, 1130, skulptorius Gislebertʼas, Vézelay Šv. Marijos Magdalietės katedros portalo timpano Šventosios Dvasios atsiuntimo scena, 12 a. pirma pusė, spėjama, skulptorius Gislebertʼas). Reljefams būdinga suplokštinta erdvė, pailgintos figūros, personažų svarbą pabrėžiantys skirtingi figūrų dydžiai. Romaninės sienų tapybos išliko katedrose Berzé‑la‑Ville’yje (12 a.) ir Auxerreʼe (13 amžius).
14–15 a. rūmams ir vienuolynams dekoruoti buvo kviečiami Nyderlandų meistrai. Jų sukurtas Hercogų rūmų Dijone (pradėti 1364) ir kartūzų vienuolyno Champmolyje (Dijono priemiestyje; pradėtas 1383, sugriautas 1793) skulptūrinis dekoras atspindi vėlyvosios gotikos realizmą. Plastikos raiškumu, ekspresyvumu, personažų individualumu pasižymi C. Sluterio skulptūros (hercogo Pilypo Drąsiojo, jo žmonos Margaritos Flandrietės, šventųjų figūros Champmolio vienuolyno portale, 1391–97). Panašios tendencijos reiškėsi skulptorių C. de Werveʼs, J. de Marville’io kūryboje. Tapyba daugiausia taikyta suveriamuosiuose altoriuose‑poliptikuose. Jai būdinga auksuotos detalės, sąlygiškos figūros. Champmolio vienuolyno altorių tapyba nuo visos kitos skiriasi personažų išraiškos, jų figūrų santykio su fonu tikroviškumu (J. Malouelio, M. Broederlamo, H. Bellechose’o paveikslai).
Knygos puoštos grakštaus natūralistinio piešinio, augalinių ir gyvūninių ornamentų, ryškių spalvų miniatiūromis. Garsėjo Citeau vienuolyno miniatiūrų mokykla. 15 a. pradžioje Dijone internacionalinės gotikos maniera kūrė miniatiūristai broliai Limbourgai. Gotikos laikotarpio Burgundijos dvaro apranga diktavo madas kitoms šalims, Arrase austi meniškiausi Europoje gobelenai (arasas). Burgundijos renesanso dailei turėjo įtakos Italijos ir Flandrijos dailė. Dailininkas H. Sambinas (1518–apie 1601) sukūrė medžio skulptūrų, baldų Dijono ir jo apylinkių bažnyčioms bei rūmams. Vėlesnė Burgundijos dailė neišsiskiria iš prancūzų dailės.
dvariškių drabužiai (dailininkų H., J. ir P. Limbourgų miniatiūros fragmentas iš knygos Laimingiausios kunigaikščio de Berry valandos, 1413–16, Condé muziejus Chantilly)
2972