Buriãtija (Бурятия; buriatų k. Buriaadaj), Buriãtijos Respùblika (Республика Бурятия, Respublika Buriatija, buriatų k. Buriaadaj Respublika), yra Rusijos Federacijoje, Rytų Sibiro pietuose, prie Baikalo ežero ir Mongolijos sienos. Plotas 351 300 km2. 984 511 gyventojų (2018); gyvena rusai (apie 70 %), buriatai (apie 24 %). Sostinė − Ulan Ude (439 128 gyventojai, 2020). Kiti didžiausi miestai (tūkst. gyventojų, 2018): Gusinoozerskas (23), Severobaikalskas (23), Kiachta (20). Miesto gyventojų 59 %. Gyventojų vidutinis tankis 2,8 žm./km2. (2018). Buriatija suskirstyta į 21 rajoną.
Paviršius kalnuotas. Buriatijos vakaruose yra Rytų Sajano kalnai (didžiausias aukštis 3491 m, Munku Sardyko kalnas), šiaurėje ir vakaruose, apie Baikalo ežerą – Chamar Dabano kalnagūbris, Ulan Burgasy kalnagūbris, Barguzino kalnagūbris, Baikalo kalnagūbris, viduryje ir pietuose − Selengos kalnynas (kalnagūbrių aukščiai 1200−1700 m), rytuose – Vitimo plokščiakalnis.
Klimatas žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra −24 °C, liepos 17 °C; per metus iškrinta apie 300 mm kritulių. Didžiausios upės – Selenga, Barguzinas, Aukštutinė Angara (teka į Baikalą), Irkutas, Oka, Kitojus (Angaros kairieji intakai) priklauso Jenisiejaus baseinui; per Buriatijos rytinę dalį teka Vitimo (Lenos intako) aukštupys. Miškingumas apie 65 %. Vakarinėje Baikalo pakrantėje (šilčiausia ir sausiausia) auga pušų ir maumedžių, rytinėje − kedrų, kėnių, eglių miškai, aukštikalnėse − kalnų tundra; Chamar Dabano ir Barguzino kalnagūbriuose − alpinės ir subalpinės pievos. Buriatijos šiaurėje daug pelkių; daug kur daugiametis įšalas. Aktyvi seisminė sritis; 1862 po žemės drebėjimo Baikalo pietrytinėje pakrantėje susidarė įlanka. Užbaikalės, Tunkos nacionaliniai parkai, Baikalo ir Barguzino biosferos rezervatai, Džergino rezervatas.
Buriatijos gamta
Kasama akmens anglys, grafitas, auksas (Buriatijos šiauriniuose rajonuose), volframo, molibdeno rūdos, apatitai. Elektros variklių, buitinės technikos, prietaisų, sraigtasparnių, lėktuvų gamyba, laivų statyba, spalvotoji metalurgija, miško ruošos, medžio apdirbimo, plaušienos ir popieriaus, statybinių medžiagų, tekstilės ir trikotažo, kailių, maisto pramonė. Volframo ir molibdeno kombinatas (Zakamenske). Auginama javai, bulvės, daržovės. Veisiama galvijai, avys, ožkos, kiaulės, arkliai. Paukštininkystė. Žvėrininkystė. Žvejyba.
Per Buriatijos teritoriją eina Transsibiro geležinkelio Baikalo–Amūro magistralė, Ulan Udės–Irkutsko plentas. Laivuojama Baikalas, Selenga, Barguzinas. Prie mineralinių versmių įsikūrę Aršano, Goriačinsko kurortai.
Veikia Buriatijos universitetas (įkurtas 1932), Žemės ūkio akademija (įkurta 1933), Rytų Sibiro kultūros ir meno akademija (įkurta 1960), Rytų Sibiro technologijos universitetas (įkurtas 1962). Rusijos mokslų akademijos Sibiro skyriaus Buriatijos mokslinis centras, įsteigtas 1966 (1920–58 Buriatų ir mongolų mokslo komitetas, 1958–66 SSRS mokslų Sibiro skyriaus Buriatijos kompleksinis mokslinio tyrimo institutas). Yra Nacionalinė biblioteka, bibliotekos, muziejai (Ulan Udėje – kraštotyros ir dailės, Kiachtoje – kraštotyros).
budistų šventykla Buriatijoje
799