Buriãtijos istòrija
Senovės laikai ir viduriniai amžiai
Ankstyviausi žmonių gyvenimo dabartinės Buriatijos teritorijoje pėdsakai yra iš paleolito laikotarpio. 3 a. pr. Kr.–11 a. vieni po kitų krašte gyveno hunai, uigūrai, evenkai. 13 a. apsigyveno klajoklių mongolų gentys, daugiausia iš jų formavosi buriatų tauta.
hunų kapinynas Orgoitone
Naujieji laikai
Nuo 17 a. pabaigos išstumdamas šamanizmą plito budizmas. 17–18 a. regionas prijungtas prie Rusijos. Čia kėlėsi rusų kolonistai (kazokai, valstiečiai, verslininkai), nuo 18 a. plėtojama aukso, nuo 19 a. – geležies gavyba. 18–19 a. dalis buriatų, veikiami rusų valstiečių pavyzdžio, tapo sėslūs, plito žemdirbystė. 1851 iš kolonistų ir kai kurių vietos gyventojų sukurta Užbaikalės kazokų kariuomenė (1920 panaikinta). Buriatija buvo Rusijos imperijos, vėliau SSRS tremties vieta. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje, ypač nutiesus Transsibiro magistralę, daugėjo rusų kolonistų, jiems apgyvendinti įvairiuose regionuose konfiskuota nuo 36 iki 53 % buriatų žemių. 1918–19 Buriatijos teritorija kurį laiką buvo užimta Japonijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenių.
tradicinė buriatų troba
Selengos baseino buriatai (19 a. pabaiga)
Sovietinis laikotarpis
1921–22 Rusijos Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos sudėtyje sukurta Buriatijos-Mongolijos, o Tolimųjų Rytų Respublikos sudėtyje – Mongolijos-Buriatijos autonominės sritys. 1923 jos sujungtos į Buriatijos-Mongolijos (nuo 1958 Buriatijos) Autonominę Sovietų Socialistinę Respubliką. Sovietmečiu dėl dar padidėjusio kolonistų srauto ir asimiliacijos buriatai savo krašte tapo tautine mažuma (1989 – 24 % visų gyventojų).
Rusijos Federacijos respublika
Nuo 1992 Buriatija – Rusijos Federacijos respublika. Turi teritorinių ginčų su Rusija (dėl buriatų gyvenamų Agos ir Ust Ordos autonominių apygardų).
1412
-Buriatija