bùrka (< tiurk.), viršutinis berankovis milinis apsiaustas. Dėvėtas Kaukazo tautų piemenų.
Lietuvoje burkos, manoma, atsirado 14 amžiuje (Vytauto Didžiojo laikais). 16–17 amžiuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenėje dėvėtos dviejų tipų burkos: ilgos, iš ilgaplaukio audinio, su siūlėmis (apgaubia ir žirgą, o lyjant sudrėksta tik paviršius) – raiteliams, ir trumpos, lygios, be siūlių – pėstininkams; pamušalas – ryškaus audinio. Burka susegama puošniomis sąsagomis. Nuo 19 amžiaus vyrai ir moterys pradėjo dėvėti fabrikines, Voluinėje pagamintas plačias burkas iš veltinio audinio su rankovėmis ir gobtuvais. 19 amžiaus antroje pusėje–20 amžiaus viduryje burkos buvo ypač populiarios.
karačiajų raiteliai, apsivilkę tradicines burkas (1942)
Arklio muziejaus steigimo iniciatoriaus agronomo Petro Vasinausko burka (20 amžiaus 6 dešimtmetis, Arklio muziejus)
1511