Burkna Fãso istorija
Ikikolonijiniai laikai
Dabartinio Burkina Faso teritorijoje gyvenusias bobų, gurmių, lobių ir kurumbių gentis nukariavus nuo 11 a. iš dabartinės Ganos teritorijos migravusiems mosiams, susikūrė Jatenga (gyvavo nuo 13 ar 15 a. iki 1896), Gurma (apie 13 a.–19 a. pabaiga), Uagadugu (15 a.–1896) ir kitos mosių valstybės.
Kolonijinis laikotarpis
1895–1901 Burkina Faso teritoriją, nors mosiai ir lobiai atkakliai priešinosi, nukariavo Prancūzija ir 1904 prijungė prie Aukštutinio Senegalo-Nigerio kolonijos. Nuo 1919 Burkina Fasas, kaip atskiras administracinis vienetas, pavadintas Aukštutine Volta (nes apėmė dalį Baltosios, Juodosios, Raudonosios Voltos baseinų), įėjo į Prancūzijos Vakarų Afrikos sudėtį. 1932 ši teritorija padalyta, dalys įtrauktos į Dramblio Kaulo Kranto, Nigerio ir Prancūzijos Sudano kolonijų sudėtį. 1947 kraštas atgavo Aukštutinės Voltos vardą, įgijo Prancūzijos užjūrio teritorijos statusą ir dabartines sienas. 1958 tapo autonomine respublika, jai suteiktas Prancūzijos sandraugos narės statusas.
Didžioji Bobo-Dioulasso mečetė (19 a. pirma pusė)
Nepriklausoma valstybė
1960 08 05 Aukštutinė Volta paskelbta nepriklausoma, priimta nauja konstitucija, sudarytos ūkinės ir politinės bendradarbiavimo sutartys su Prancūzija. Pirmuoju prezidentu ir ministru pirmininku tapęs Voltos demokratų sąjungos lyderis M. Yaméogo (1960–66) įvedė autoritarinį režimą. Jo vidaus politika (konfliktai su tradicine gentine aristokratija, inteligentija, jaunimu, politinių partijų uždraudimas) ir ekonominiai sunkumai kėlė nepasitenkinimą. Po 1966 karinio perversmo valdžia atiteko Aukščiausiajai karo tarybai, kuriai vadovavo S. Lamizana (1971–80 prezidentas). 1970 priimta nauja konstitucija įteisino civilinės valdžios atkūrimą. 1970 parlamento rinkimus laimėjo Voltos demokratų sąjunga; ministras pirmininkas G. Ouédraogo.
Dėl vidaus politinių kovų bei ūkio krizės (nuo 1970 tęsėsi sausra) politinė padėtis buvo nestabili: kariniai perversmai įvyko 1974 (prezidentas S. Lamizana, remiamas kariškių, nušalino G. Ouédraogo vyriausybę, paleido parlamentą, uždraudė politinių partijų veiklą), 1980 (valstybės ir vyriausybės vadovu tapęs S. Zerbo vėl uždraudė 1977 legalizuotų politinių partijų veiklą, sustabdė konstitucijos galiojimą), 1982 (prezidentu tapo J. B. Ouédraogo, ministru pirmininku T. Sankara). Po 1983 perversmo valstybės vadovu tapęs T. Sankara įgyvendino radikalią vidaus ir užsienio politiką, užmezgė glaudžius ryšius su Alžyru, Libija ir Gana, 1985 paskelbė, kad įvedama Libijos pavyzdžio liaudies valdžia (džamachirija). 1984 Aukštutinė Volta pavadinta Burkina Fasu (mosių kalba – Garbingų žmonių šalis). 1974–75, 1985 įvyko pasienio konfliktų su Maliu dėl ginčijamų teritorijų. Po 1987 karinio perversmo valstybės vadovu tapo B. Compaoré (T. Sankara žuvo).
Nuo 1989 vidaus politinė padėtis pamažu stabilizavosi, leista kurti politines partijas. 1991 įsigaliojo visuotiniu referendumu patvirtinta nauja šalies konstitucija, garantuojanti daugiapartinę sistemą ir įtvirtinanti demokratinę santvarką. 1991 prezidento rinkimus, kuriuos boikotavo opozicinės partijos, laimėjo vieninteliu kandidatu buvęs B. Compaoré (1998, 2005, 2010 perrinktas). 1997, 2002, 2007, 2012, 2017 parlamento rinkimus laimėjo socialdemokratinės krypties partija Demokratijos ir pažangos kongresas (įkurta 1996). B. Compaoréʼs ketinimai pakeisti konstituciją (siekiant dar vienos kadencijos) 2014 10 sukėlė masinius protestus, kuriuos parėmė kariuomenė; B. Compaoré atsistatydino.
prezidento R. M. Ch. Kaboré spaudos konferencija Berlyne (2019 02 21)
Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui (per jį 2015 09 mėginta įvykdyti karinį perversmą) 2015 11 parlamento rinkimus laimėjo Liaudies judėjimas už pažangą (įkurtas 2014), prezidento – šios partijos įkūrėjas (ir buvęs Demokratijos ir pažangos partijos pirmininkas) Rochas Marcas Christianas Kaboré (2020 perrinktas). 2016–20 nuo savižudžių teroristų, pakelės minų ir ginkluotų išpuolių Burkina Fase žuvo daugiau negu 630 žmonių (atsakomybę dažniausiai prisiimė įvairios grupuotės, susijusios su al Kaida ir Islamo valstybe). Per 2022 01 24 kariškių surengtą perversmą prezidentas R. M. Ch. Kaboré buvo nušalintas (apkaltintas negebėjimu įveikti džihadistų – vyriausybė nebekontroliavo daugiau kaip 40 % šalies teritorijos), parlamentas ir vyriausybė paleisti, konstitucijos veikimas sustabdytas.
2022 09 30 surengtas dar vienas karinis perversmas – dėl nesėkmių slopinant ekstremistų smurtą nušalintas pulkininkas leitenantas Paul‑Henri Sandaogo Damiba, valdžią šalyje perėmė kariuomenės vadas kapitonas Ibrahimas Traoré.
Jungtinių Tautų (1960), Afrikos ir Mauricijaus bendrosios organizacijos (1961), Afrikos Sąjungos (1963) narys. Diplomatiniai santykiai su Lietuva nuo 1998.
-Aukštutinė Volta; -Aukštutinės Voltos istorija
Burkina Faso konstitucinė santvarka
Burkina Faso partijos ir profsąjungos