Burkina Faso žiniasklaida
Burkna Fãso žiniãsklaida
Istorija
Periodinius leidinius prancūzų kalba pradėta leisti 20 amžiaus ketvirtame dešimtmetyje. Paskelbus nepriklausomybę pasirodė leidinių ir vietinėmis kalbomis.
Periodinė spauda
Pirmasis dienraštis – L’Observateur Paalga (nuo 1974, 2001 tiražas 8000 egzempliorių, taip pat sekmadienio laida). 2001 ėjo 6 dienraščiai ir apie 20 laikraščių bei žurnalų, iš jų valstybinis dienraštis Sidwaya Quotidien (nuo 1984, 3000 egzempliorių), privatūs dienraščiai Le Pays (nuo 1991, 5000 egzempliorių), L’Express du Faso ir kiti. Savaitraščiai ir žurnalai: L’Intrus Toujours (nuo 1985, 10 000 egzempliorių), Sidwaya Magazine (nuo 1989, valstybinis mėnesinis žurnalas, 2500 egzempliorių), Le Journal du Jeudi (nuo 1991, 10 000 egzempliorių), La Clef (nuo 1992, 6000 egzempliorių), Le Tam Tam (nuo 1992, 3500 egzempliorių), Le Matin (nuo 1992), Sidwaya Hebdo (nuo 1997) ir kiti.
Radijas ir televizija
Radijas veikia nuo 1959, televizija – nuo 1963 metų. Valstybinė bendrovė Radiodiffusion Télévision du Burkina transliuoja dvi televizijos (RTB, Télé Zénith, nuo 2022) ir dvi radijo (RTB Radio, Uagadugu ir Bobo‑Dioulasso miestuose) programas. Yra keliolika privačių radijo stočių (Radio BIZI, Radio Pulsar, Horizon FM, Radio Savane, Radio Salankoloto, nuo 1996, Ouaga FM, nuo 1999, ir kitos). Radijas ir televizijos laidas transliuoja prancūzų, anglų ir apie 13 vietinių kalbų.
Naujienų agentūros
Nuo 1964 Uagadugu veikia valstybinė informacijos agentūra Agence d’Information du Burkina (AIB).
Burkina Faso kultūra
2617
Burkina Faso konstitucinė santvarka
Burkina Faso partijos ir profsąjungos