bùrsa (pranc. bourse < lot. bursa – piniginė), 13–19 a. veikusi universiteto arba mokyklos jaunimo bendro apgyvendinimo, išlaikymo ir ugdymo įstaiga. Dažnai vadinta kolegija, kontubernija ir kitaip.
Kilo benediktinų mokyklose; regula įpareigojo turėti schola interna (internatas). 12–14 a. besikuriantiems universitetams kilo studentų, ypač neturtingų, gyvensenos problemos. Bursos pakeitė brangesnį hospitalinį apgyvendinimą (privačiuose miestiečių namuose, prižiūrint mokyklos vadovybei). Bursų lėšas sudarė valdovų, fundatorių, labdarių įnašai, imatrikuliacijos, kambario, kuro ir kiti mokesčiai. Neturtingiems mokėti nereikėjo arba mokestis būdavo sumažinamas.
Pirmoji bursa būsimiems kunigams įkurta 1257 Sorbonoje Paryžiuje (Collegium Sorbonicum); greitai plito po kitus Europos universitetus. 1397 karalienė Jadvyga Prahos universitete įsteigė bursą ten studijuojantiems lietuviams (Lietuvių kolegija). 1400 atnaujinant Krokuvos universitetą Jogaila įvedė ir bursas; pirmosios – vadinamosios filosofų (apie 1400–1402), neturtėlių (contubernium pauperum, 1409; iš pradžių pirmenybę teikė lietuviams ir rutėnams), teisininkų, arba kanonistų (1451), Jeruzalės (1453). 16 a. steigtos specialiai kitataučiams (vengrams, vokiečiams). Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius (1575 jėzuitų kolegijoje įsteigęs konviktą) 1579 Vilniaus akademijoje įsteigė ir bursą (Bursa Valeriana; po 1595 kurį laiką priėmė tik mokančius lietuviškai); 1602 – kanauninkas Ambraziejus Beinartas (Bursa Ambrosiana), 1618 – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo raštininkas Jonas Mikalojus Korsakas (veikė nuo 1621), 1651 – kanauninkas Albertas Žabinskis (katedros giedotojų).
Beturčių mokinių bursos po 1582 buvo steigiamos ir Lietuvos jėzuitų kolegijose. 17 a. jos dažniausiai pertvarkytos į muzikų bursas (bursa musicorum), kurių išlaikytiniai (5–12 asmenų) sudarydavo bažnyčių giedotojų kapelas. Nuo 18 a. vidurio jėzuitų mokyklose veikė bursos tipo bajorų konviktai (iki ordino panaikinimo 1773).
Bursos veikė ir Lietuvos kitatikių (daugiausia evangelikų reformatų) mokyklose (Vilniuje, Kėdainiuose, Slucke); jose daug dėmesio skirta doriniam ugdymui, asmens higienai.
Lietuviai studentai gyveno taip pat Karaliaučiaus universitete ir kitų universitetų bursose.
Nuo 17 a. bursos steigtos Ukrainoje (Kijevo Mohylos akademijoje, 1632, taip pat stačiatikių Šventosios Dvasios brolijų mokyklose), vėliau – Rusijoje (dvasinių seminarijų auklėtiniams). 19 a. bursas beveik galutinai pakeitė kitos studentų aprūpinimo institucijos.
2452
-kontubernija; -contubernium pauperum; -kolegija