Burundãjaus žỹgis (1258–59), mongolų-totorių, vadovaujamų Burundajaus, įsiveržimas į Lietuvos karalystę.
Lietuviai, 1255 talkindami haličėnų žygiui į Zviaholą (į rytus nuo Voluinės) ir 1258 su polockiečiais siaubdami Smolensko žemes, įsiveržė į Aukso ordos valdas.
1258–59 žiemą mongolų-totorių karvedys Burundajus su didele kariuomene įsiveržė į Lietuvos karalystę – pro Naugarduką į Mindaugo domeną (Lietuvos žemę). Čia prie jo prisidėjo Voluinės kunigaikštis Vasilka, kuris pakluso Burundajaus įsakymui padėti totoriams.
Už voluiniečių ir haličėnų paramą Burundajui Mindaugo pasiųsti lietuvių kunigaikščiai Tautvila ir Vaišelga suėmė Haličo kunigaikščio Danieliaus Haličiečio sūnų Romaną Danilovičių, valdantį Naugarduką Mindaugo vasalo teisėmis.
Burundajus ir Vasilka, nuniokoję Lietuvos žemės rytinę dalį, įsiveržė į Nalšią. Mindaugas vengė atviro mūšio, bet nuolat grasino pulti priešus, todėl Danielius nesiryžo pulti Gardino, o Burundajus su Vasilka iš Nalšios nužygiavo į jotvingių žemes.
Per žygį buvo nusiaubtos Lietuvos ir Nalšios žemės, tačiau tai neprivertė Mindaugo paklusti Aukso ordai ir nepakeitė Lietuvos karalystės sienų. Nukentėjo Lietuvos vyskupija – vyskupas Kristijonas 1259 išvyko į Vokietiją ir nebegrįžo. Romaną Danilovičių iš lietuvių nelaisvės išpirko Danielius Haličietis.
683