būrỹs, vienas mažiausių taktinių karinių padalinių. Gali būti atskiras arba įeiti į kuopos ar baterijos sudėtį. Būrys yra beveik visų valstybių kariuomenėse. Būna motorizuotųjų pėstininkų, tankų, artilerijos, žvalgybos, oro desanto, ryšių, inžinerijos, valdymo, ūkio aprūpinimo, remonto ir kitokių būrių. Dažniausiai sudaro apie 30 žm., turi 2–4 skyrius, tarnybas ar įgulas. Vadas dažniausiai jaunesnysis karininkas (leitenantas, vyresnysis leitenantas). 2–8 būriai sudaro kuopą.
Ispanijos desantininkų brigados kariai per karinį paradą (2017)
Izraelio pėstininkų būrio kariai pratybose (2015)
Istorija
Europos valstybių kariuomenėse būrys atsirado 17 a. pabaigoje–18 a. pradžioje, kai paplito šaunamieji ginklai. Iš pradžių buvo ne taktinis, o ugnies padalinys, leidžiantis bataliono kariams nenutrūkstamai šaudyti – kada vienas būrys šaudydavo, kitas užtaisydavo ginklus. Vėliau, ypač per I pasaulinį karą, būriai buvo padalyti į mažesnius taktinius padalinius – skyrius. Būrio reikšmė padidėjo, kai buvo atsisakyta ištisinės kovos rikiuotės ir padalinių vadų savarankiški sprendimai tapo gerokai svarbesni.
Būrys Lietuvoje
Abiejų Tautų Respublikos kariuomenėje būriai buvo numatyti pėstininkų statutuose, jų dydis priklausė nuo batalionų arba pulkų (regimentų) dydžio. Lietuvos Respublikos kariuomenėje 20 a. 4 dešimtmetyje pėstininkų ir raitelių būrį dažniausiai sudarė 3 skyriai, kulkosvaidžių, lauko ir automatinių pabūklų būrį – dvi sunkiųjų kulkosvaidžių arba pabūklų tarnybos. Pėstininkų pulkuose dar buvo minosvaidžių, raitųjų žvalgų, štabo ryšių, inžinerijos, chemijos bei maisto ir pašarų būriai. Pėstininkų būrį dažniausiai sudarė 1 karininkas, jo pavaduotojas būrininkas ir 49 kareiviai. Vadas rūpinosi karių mokymu, drausme, vidaus tvarka, karių, arklių, ginklų, amunicijos, kito valstybės turto apskaita ir apsauga. Lietuvos kariuomenėje veikia 8 būriai (daugiau kaip 200 karių), priklausantys Štabo bataliono Garbės sargybos kuopai.
1689
2156