bušido

bušidò (jap. bushidō < bushi – karys + dō – kelias, doktrina), Bushidō, nerašytas vidurinių amžių Japonijos samurajų elgesio kodeksas. Formavosi Kamakuros šiogūnato laikotarpiu (1192–1333), klostantis vasaliniams santykiams. Bušido ugdė politines ir dorovines pažiūras, asmens savybes: sąžiningumą, kilnumą, drąsą, ištvermę, taupumą, teisingumą, pagarbą ir ypač ištikimybę, pasiaukojimą siuzerenui ir šaliai. Bušido besivadovaujantys samurajai vienintele jiems tinkama veikla laikė karo tarnybą, niekino mirtį, praradę garbę ar nesilaikę bušido reikalavimų privalėjo nusižudyti (charakiris). 19 a. viduryje (po 1867–68 revoliucijos) panaikinus samurajų luomą bušido tapo visos visuomenės dorovinių pažiūrų sistema; išliko jo įtaka Japonijos kultūrai, kariuomenės ir visuomenės etinėms nuostatoms.