Busko-Zdrój (Bùsko Zdrùjus), miestas Lenkijos pietuose, Šventojo Kryžiaus vaivadijoje, į pietus nuo Kielcų; apskrities centras.
15 014 gyventojų (2021).
Balneologijos (mineralinės versmės, turinčios sieros vandenilio ir seleno) ir purvo kurortas; gydoma reumatinės, judėjimo ir atramos organų, odos, ginekologinės, kraujotakos ligos, cukrinis diabetas.
Nedidelės maisto (mėsos, pieno, vaisių ir daržovių perdirbimo, mineralinio vandens pilstymo) pramonės įmonės, mašinų gamyba, metalo apdirbimas. Muziejus. Kasmetinis tarptautinis muzikos festivalis (nuo 1995).
Architektūra
Išliko vienuolyno kompleksas: barokinė-klasicistinė Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia (16–17 a., perstatyta 1804), vienuolynas (1730, architektas K. Bażanka, perstatytas 1820), ligoninės ansamblis (1837, perstatytas 1953). 18–19 a. mediniai ir mūriniai gyvenamieji namai.
Istorija
Gyvenvietė žinoma nuo 12 a. (tada vadinta Bużsku, vėliau Busku); miesto teisės 1287–1870 ir nuo 1916. 15–18 a. – gelumbės audimo ir prekybos centras.
18 a. nustačius mineralinių versmių gydomąsias savybes pastatyta druskos virykla. Nuo 19 a. 3 dešimtmečio – kurortas.
1916–75 ir nuo 1999 apskrities centras.
II pasaulinio karo pradžioje prie Busko‑Zdrójaus vyko mūšiai; 1941–42 veikė getas.
-Busko Zdroj