bušmnai, Pietų Afrikos genčių grupė. Gausesnės ir labiau ištirtos gentys: khungai, kongai, khomaniai, nusanai, sarvai, auniai, auenai. Gyvena Namibijoje, Botsvanoje, gretimose šalyse. Iš viso apie 130 000 žmonių (20 amžiaus pabaiga). Negridai. Oda tamsiai geltona. Po pigmėjų yra mažiausi žemyno gyventojai (vidutinis ūgis – 150 cm). Kaba bušmėnų kalbomis, daugelis moka ir anglų, Namibijoje, Botsvanoje – ir afrikanų kalbą. Išpažįsta tradicinius tikėjimus. Bušmėnai – seniausi Pietų Afrikos gyventojai. Gentys pasidalijusios į lokalines grupes po apie 100 žmonių. Šeimos daugiausia monogaminės.
14–15 amžiuje bušmėnai gyveno Pietų ir Rytų Afrikoje, buvo vienas gausesnių žemyno etnosų. 16 amžiuje bantų tautos išstūmė juos į sausringas Kalahario pusdykumes, dalis bušmėnų iki šiol klajokliai. Bušmėnai labai nukentėjo nuo kolonizatorių (portugalų, vokiečių, anglų) – dauguma jų išžudyta, išvežta į vergovę. Klajokliai ir 21 amžiaus pradžioje verčiasi tradicine medžiokle, rinkimu (augalų, stručių kiaušinių). Naudoja strėles su užnuodytais antgaliais. Iki 19 amžiaus bušmėnų kultūra iš esmės buvo akmens amžiaus. 16 amžiuje iš bantų perėmė kai kuriuos metalo įrankius, keraminius indus, tačiau iki šiol vandeniui laikyti naudoja stručio kiaušinio lukštus. Tradiciniai būstai – dažniausiai pintų virbų trobelės, drabužiai – odinis juosmens dangalas. Prisitaikę prie sunkių gyvenimo sąlygų: puikiai žino gyvūnų ir augalų gydomąsias, nuodingąsias bei maistines savybes, moka iš drėgno dirvožemio išgauti vandenį, be degtukų greitai įžiebti ugnį. 20 amžiaus pabaigoje kai kurie bušmėnai iš dalies perėmė europinį gyvenimo būdą – gyvena miestuose, dirba žemės ūkio fermose samdiniais.
709