bušmnų architektūrà ir dail
Dėl klajoklinio gyvenimo nesukūrė savitos architektūros. Kalnuotose vietovėse apsigyvendavo olose ir grotose, lygumose įsirengdavo lengvas augalais, odomis bei kailiais dengtas palapines. Išliko pieštų ir raižytų (petroglifai) uolų piešinių, vaizduojančių žvėris, paukščius, medžioklės ir karo (kai kada su zulais ar basutais, identifikuojamais pagal skydų formą), kartais mitologines, ritualines (pvz., lietaus iškvietimo), buitines ar kelionės scenas. Piešiniai gyvos, raiškios kompozicijos, tiksliai perteiktų judesių. Seniausieji (keli tūkstančiai ar keli šimtai metų prieš Kristų) turi panašumo į senovės Egipto ir Kretos meną, Ispanijos paleolito uolų piešinius. Jie nutapyti mineraliniais dažais, kalkėmis, suodžiais, skiestais vandeniu ar gyvūnų riebalais. Vėlesnieji (vėliausieji 19 a.) polichrominiai (iki 10 atspalvių). Petroglifų vaizdas kontūrinis arba reljefiškas, dažnai paspalvintas. Bušmėnų uolų piešiniai nuo kitų tautų akmens amžiaus piešinių skiriasi ryškiomis spalvomis, raiškiais tamsiais kontūrais, reljefiškumu. Pirmą kartą europiečių aptikti 1689. Bušmėnai nuo senų laikų daro gausiai ornamentuotus indus iš stručio kiaušinio lukštų ir moliūgų, papuošalus iš gyvūnų ilčių, paukščių kiaušinių lukštų, plunksnų ir kitko.
2972
Stručiai (uolų piešinys)