bušmnų kabos, Pietų ir Rytų Afrikos aborigenų kalbos, asimiliuotos bantų, vėliau afrikanų ir kitų kalbų. Skiriamos prie khoinų kalbų šeimos (khoinų kalbos). Nepakankamai nustatyti bušmėnų kalbų tarpusavio genetiniai ryšiai, neaiški giminystė su khoinų šeimos ir kitomis afrikiečių kalbomis.

Istorija

Tirti pradėtos 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje. Kai kurių kalbų pavadinimai žinomi tik iš literatūros. Skiriamos 3 grupės: šiaurės bušmėnų kalbos (vartojamos Namibijos šiaurėje ir Angolos pietuose; jų yra išlikusių daugiausia), vidurio bušmėnų kalbos (Namibijoje ir Botsvanoje; mažai išlikusių), pietų bušmėnų kalbos (išnykusios).

Gramatinės ypatybės

Bušmėnų kalbos yra izoliacinės, turinčios ir agliutinacinėms kalboms būdingų bruožų. Labai specifinė fonetika (čepsimieji garsai). Morfologija ir sintaksė mažai tyrinėta. Rašto neturi. Pastaraisiais dešimtmečiais, remiantis vietinėmis kalbomis, mokslinėje literatūroje bušmėnų kalbas imta vadinti sanų kalbomis (san – kiti, nekenčiami žmonės).

2703

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką