Butãjevo bylà, įvykis, tapęs vienu iš pretekstų 1940 06 14 SSRS ultimatumui Lietuvos Respublikai (Sovietų Sąjungos ultimatumas Lietuvai). 1940 01 Lietuvos karinė žvalgyba užverbavo SSRS kariuomenės Naujosios Vilnios įguloje (įkurtoje pagal 1939 Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartį) tarnaujantį Gadžibalą Butajevą. 1940 02 04 šis pabėgo iš įgulos. Lietuvos karinė žvalgyba nutraukė su juo ryšius. 1940 03 SSRS kariuomenės junginių, dislokuotų Lietuvoje, vadovybė kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Pirmosios divizijos vadą J. Černių, prašydama surasti dezertyrą. SSRS užsienio reikalų komisaro pavaduotojas V. Dekanozovas pareiškė priekaištą Lietuvos pasiuntiniui Maskvoje L. Natkevičiui, kad Lietuvos policija tyčia neieško bėglio. G. Butajevas slapstėsi Vilniuje, netoli Rasų kapinių. 1940 05 12 policijos sekliams atėjus jo suimti, bandė bėgti, tačiau matydamas, kad nepavyks, nusišovė. Dalyvaujant SSRS kariuomenės atstovams buvo atliktas nuodugnus tyrimas, konstatuota savižudybė ir byla nutraukta.
apie SSRS kaltinimus dėl jos karių dingimų Lietuvos žiniose (1940 05 30; Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)
SSRS vyriausybė apkaltino Lietuvos Respubliką, kad čia grobiami, tardomi ir kankinami sovietiniai kariai, o G. Butajevas buvęs nužudytas. Lietuvos Vyriausybės sudaryta speciali komisija patvirtino, kad G. Butajevas nusišovė, tačiau SSRS atmetė komisijos išvadas. 1940 06 14 SSRS ultimatume Lietuvai teigiama, kad G. Butajevą nušovė Lietuvos policija, kai buvo pareikalauta jį grąžinti. Birželio 15 SSRS okupavus Lietuvą, Butajevo byla buvo atnaujinta. Dėl G. Butajevo žūties ir raudonarmiečių grobimu apkaltinti buvęs Valstybės saugumo departamento direktorius A. Povilaitis ir buvęs vidaus reikalų ministras K. Skučas. 1940 liepos pabaigoje jie buvo išvežti į Maskvą ir 1941 sušaudyti.
713