Butãno architektros pobūdį lemia gamtos sąlygos. Pietinėse priekalnėse vyrauja bambukiniai, šiaudais dengti būstai. Aukštikalnėse statomi paprastos konstrukcijos akmeniniai namai, kartais net jakų vilnos palapinės. Vidurinių Himalajų regionui būdingi dviaukščiai akmeniniai namai su atiku, dengti skiedromis, gausiai dekoruoti simboliniais piešiniais (svastikomis, lotoso žiedais, budizmo simbolika). Budistų gyvenamuosiuose namuose ant stogo pritaisoma maldos vėliava.
Taktšango vienuolynas Tigro guolis (17 a. pabaiga)
Chamsumo vienuolynas (Punakhos apygarda, 2004)
Butane gausu tvirtovių kompleksų dzongų, turinčių gynybinę, pasaulietinę ir religinę funkciją. Dzongai pradėti kurti 1153 Tibeto vienuolio Gjelva Lhanangpos iniciatyva; ypač daug jų pastatyta 17–20 amžiuje. Kiekvienas dzongas savitas, statytas be išankstinio projekto, tik laikantis pagrindinių konstrukcinių reikalavimų: pastatas turi būti tiesių linijų, griežtos išorės, simbolizuojančios jėgos, autoriteto ir dvasios vienybę, pastatytas be vinių. Pagrindinio, bokšto pavidalo pastato (utse) kiekviename aukšte yra po koplyčią, pirmame aukšte – šventykla ihakhang. Dzongai statyti iš akmenų, plūkto dumblo ir rąstų, stogai dengti skiedromis, gausiai ištapytos vidinės sienos, vartai. Po 1897 žemės drebėjimo daugelis dzongų rekonstruoti arba perstatyti.
Butane gausu maldos namų ir vienuolynų, ypač daug šventyklų ihakhang. Vienuolynai statomi kalnų viršūnėse, atokiose nuokalnėse, aplink šventomis laikomas uolas: Phajo vienuolynas, 13 a., 1641 perstatytas į dzongą; Paro vietovėje 3 km aukštyje ant vertikalios uolos Taktšango vienuolynas Tigro guolis, 1684; Kurjey vienuolynas Bumthango vietovėje.
2972
Butano kultūra