20 a. pabaigos daugiabučio gyvenamojo namo 3 gyvenamųjų kambarių buto planas: skaičiais pažymėtas patalpų plotas ir gyvenamojo ploto bei bendrojo ploto santykis
bùtas, skirtingos paskirties patalpų grupė gyvenamajame name nuolat gyventi, paprastai vienai šeimai. Bute yra gyvenamųjų kambarių, pagalbinių, dažnai ir vasaros patalpų. Gyvenamieji kambariai: svetainė (bendrasis kambarys), valgomasis, darbo kambariai (kabinetas, biblioteka), miegamieji; jų plotų suma sudaro buto gyvenamąjį plotą. Pagalbinėmis patalpomis laikoma virtuvė, prieškambaris, sanitarinės patalpos (tualetas, vonia, dušas, skalbykla); jų plotų suma – buto pagalbinių patalpų plotas. Gyvenamųjų ir pagalbinių patalpų plotų suma sudaro bendrąjį buto plotą. Vasaros patalpos – balkonai, lodžijos, verandos, terasos. Butai projektuojami pagal įvairiose šalyse galiojančias projektavimo normas, kurios kas 10–15 m. tikslinamos. Mažiausias yra 1 kambario butas, kuriame, be šio kambario, dar būna virtuvė, prieškambaris ir sanitarinis mazgas. Daugiabučių gyvenamųjų namų butai paprastai turi iki 6 gyvenamųjų kambarių, individualių gyvenamųjų namų – ir daugiau. Virtuvė kai kada jungiama su valgomuoju. Bute tualetas ir vonia dažniausiai įrengiami atskirose patalpose, kartais būna ir vienoje patalpoje. Didesniuose butuose gali būti keli sanitariniai mazgai.
Butas planuojamas taip, kad jame būtų patogu ir racionalu dirbti bei ilsėtis. Patalpos dažnai grupuojamos į zonas: darbo ir aktyvaus poilsio (svetainė, valgomasis, darbo kambariai), fiziologinio poilsio (miegamieji su sanitariniais mazgais), maisto ruošimo (virtuvė, sandėliukas, sieninės spintos). Kartais svetainė, valgomasis, virtuvė jungiami į vieną erdvę. Buto patalpos būna viename arba keliuose aukštuose; antruoju atveju apatiniame aukšte paprastai būna dienos patalpos (valgomasis, svetainė, darbo kambarys), o viršutiniame – miegamieji. Patogūs butai, kurių patalpų skaičių ir išsidėstymą galima keisti perstatant surenkamąsias pertvaras ar sekcinius baldus. Butai paprastai turi vandentiekį, kanalizaciją, elektrą, degiąsias dujas, yra sausas (santykinis oro drėgnis 30–60 %), šiltas (oro temperatūra aukštesnė arba lygi 18 °C), tinkamai apšviestas natūralia saulės ir dirbtine šviesa (apšvietimas), gerai vėdinamas (oro kondicionavimas, vėdinimas). Šaltame, drėgname, blogai vėdinamame ir netinkamai apšviestame bute veisiasi pelėsiai, grybeliai, bakterijos, žmonės gali susirgti infekcinėmis ligomis. Iki 19 a. pradžios butas buvo tapatinamas su gyvenamuoju namu, nes jį dažniausiai statydavosi 1 šeima. Gyvenamąjį namą imta skirstyti į butus 19 a. pradžioje, pradėjus statyti nuomojamuosius, vadinamus pelninguosius, namus. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje butų statybą imta reglamentuoti normomis, pvz., buvo reikalaujama, kad kiekviename bute būtų sanitarinės patalpos, vandentiekis ir kanalizacija. 20 a. vis gerėjo buto higieninės ir sanitarinės sąlygos: buto patalpos geriau vėdinamos, geriau apšviečiamos saulės šviesa, imta įrengti modernesnius santechnikos įrenginius, centrinį šildymą, atsirado įmontuojamų baldų ir virtuvės įrenginių.
2786