Butigeidis

Butigedis ? apie 1290–92, 13 a. 9 dešimtmečio pabaigos– 10 dešimtmečio pradžios Lietuvos didysis kunigaikštis. Valdyti pradėjo, kai Vokiečių ordinas buvo ką tik užkariavęs Sūduvą, o jo vasalas Livonijos ordinas puolė Butigeidžio valdžią pripažįstančią Žiemgalą. 1289 rudenį su maždaug 8000 žmonių nusiaubė Vokiečių ordino valdomą Sembą Prūsijoje. Kitomis kryptimis veikdamas per savo vasalus žemaičius ir žiemgalius, telkė jėgas svarbiausiame – vakarų – fronte. Norėdamas laisvai veikti, pietuose Voluinei perleido Valkaviską. 1291 Livonijos ordinas baigė užkariauti Žiemgalą, ir daug žiemgalių išsikėlė į Lietuvą. Vokiečių ordino puolimai suintensyvėjo, kai jis 1289 prie Nemuno pasistatydino Ragainės pilį. Po atkaklių kovų lietuviai buvo priversti apleisti kitoje Nemuno pusėje esančią Kolainių pilį.

Butigeidis (akvarelė, 1908, dailininkas Mečislovas Barvickis, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus)

Butigeidis ėmėsi palei Nemuną kurti stiprių pilių sistemą, kuri ilgainiui buvo išplėtota ir iki 14 a. 7 dešimtmečio pabaigos atlaikė kryžiuočių puolimus. 13 a. 10 dešimtmečio pradžioje Butigeidžio vasalas žemaičių kunigaikštis Mažeika kovojo su Livonijos ordinu Kurše.

Kaip lietuvių karalius užpuolė Sembą (1289 ruduo; karaliaus vardas neminimas; Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės kronika, išleista 1679 Frankfurte; Varšuvos nacionalinė biblioteka)

1292 minimas Butigeidžio įpėdinis jaunesnysis brolis Butvydas.

Butigeidis – pirmas žinomas Gediminaitis.

683