būtis

būts, filosofijoje – tikrovė, egzistavimas. Priešinama nebūčiai. Viena pagrindinių filosofijos sąvokų. Pagal tai, kaip traktuojama būtis, kuri jos forma laikoma svarbiausia, filosofija skirstoma į kryptis: idealistinę ir materialistinę, objektyvistinę ir subjektyvistinę (arba natūralistinę), socialinę, personalistinę. Senovės Rytų (egiptiečių, indų, kinų) mąstytojų veikaluose aiškinama, kaip būtis buvo suvokiama mituose. Pastaruosiuose apibrėžtas pasaulis, kildinamas iš neapibrėžto chaoso, to, kas jau yra, bet dar nediferencijuota. Antikoje 6 amžiuje prieš Kristų miletiečiai (Talis Miletietis, Anaksimandras Miletietis, Anaksimenas Miletietis) apibrėžto pasaulio neapibrėžtą šaltinį laikė pradmeniu, vienijančiu pasaulį, jo kitimų pagrindą, kuris yra nedalomas ir visada tas pats. 5 amžiuje prieš Kristų pirmą kartą teorinę būties sąvoką suformulavo elėjiečiai (Ksenofanas, Parmenidas, Zenonas Elėjietis, Melisas). Būtis, anot jų, yra amžina, nekintanti, protu pažįstama tikrovė, atskirta nuo kintamos juslinių reiškinių įvairovės. Sofistai būtį susiejo su jusliniu suvokimu ir teigė, kad būtis yra reliatyvi. Platonas, aiškindamas idėjos ir materijos sąvokas, sukūrė būties hierarchijos koncepciją, kurią plėtojo Aristotelis, neoplatonikai bei vidurinių amžių teologai (Augustinas, Eriugena, Tomas Akvinietis ir kiti). Būties hierarchijos, kurią sukūrė Dievas, idėja tapo vidurinių amžių filosofijos pagrindu. Naujaisiais laikais būtis pradėta sieti su žmogiškojo pažinimo procesu, laikytasi nuostatos, kad būties realumas gali būti paaiškintas mąstymu (R. Descartes’as) arba jusliniu patyrimu (G. Berkeley, D. Hume’as). Vėliau imta skirti objektyvioji ir subjektyvioji, mąstomoji ir empirinė būtis, būtis savaime nuo būties sau ir mums. G. W. F. Hegelis svarstė, kaip susiformuoja objektyvioji būtis, kurią žmogus paverčia savo pažinimo turiniu. 20 amžiaus filosofai daugiausia nagrinėjo būties prasmę, žmogaus santykį su būtimi. Antropologinės filosofijos šalininkai (egzistencialistai, gyvenimo filosofai ir kiti) apie būtį mąsto neatsiejant jos nuo žmogaus gyvenimo ir būties.

131