buveinė
buvenė (biologijoje), erdvė, organizmo gyvenamoji vieta, kurioje jis koegzistuoja su kitais organizmais, bei ją veikiantys kraštovaizdžio ir klimato elementai. Gali būti miško paklotė, upė, jūros pakrantė. Skirstomos į stepes, dykumas, miškus (atogrąžų, vidutinio klimato, spygliuočių), kalnus, poliarines sritis, upes ir pelkes, koralų rifus, miestų sritis.
koralai prisitaiko ir modifikuoja savo aplinką formuodami kalcio karbonato skeletus. Tai sudaro buveinę daugeliui kitų rūšių
Buveinė apima gyvą ir negyvą medžiagą. Vienoje buveinėje, pvz., dykumoje, organizmai pasklidę retai, todėl vyrauja negyvoji aplinkos dalis, kitoje buveinėje, pvz., miške ir koralų rife, gyvųjų organizmų labai daug ir jie užpildo visą erdvę, sukurdami buveines vieni kitiems. Jos formavimuisi didelę reikšmę turi klimato skirtumai. Jie ypač pasireiškia ten, kur kalnai sulaiko lietų nešančius vėjus. Priešvėjinėje pusėje dėl gausaus lietaus klesti miškai, juose daug įvairių gyvūnų; pavėjinėje pusėje iškrinta mažai kritulių, susidarė dykuma, kurioje gali išgyventi tik sausrai pakantūs organizmai. Temperatūra yra svarbus klimato veiksnys, ribojantis buveinę sudarančių organizmų plitimą. Pvz., arktinės srities spygliuočių miškai yra kryžiasnapių, ragauodegių ir kitų gyvūnų tolimiausia šiaurinė paplitimo riba. Pajūryje ir jūroje temperatūros pokyčiai nėra tokie ryškūs kaip sausumoje. Tačiau šiluma (arba jos nebuvimas) lemia kai kurių buveinių susidarymą. Pvz., rifus sudarantys koralai klesti aukštesnėje kaip 20 °C temperatūroje, todėl dauguma rifų yra tropinėse srityse.
Afrikos ir Pietų Amerikos žemynų vakarinėse pakrantėse rifų pasitaiko retai, nes, nors klimatas ir šiltas, netoli krantų teka šaltosios srovės. Dėl žmogaus veiklos natūralios buveinės nyksta, sparčiai mažėja visų dabar gyvenančių organizmų rūšių. Ypač sparčiai jos buvo naikinamos pradėjus verstis žemdirbyste. Žemės ūkiui plėtoti pradėta kirsti miškus, sunaikintos kai kurios didžiausios žolėmis apaugusios lygumos ir pelkės; dalį buveinių užima augantys miestai. Daug gyvūnų rūšių išnyko dėl medžioklės ir žvejybos. Buveines veikia cheminiai teršalai (įvairūs tirpikliai, pesticidai, herbicidai), aplinkos oro tarša, globalinį klimato atšilimą sukėlę aplinkos pokyčiai.