Býchovco krònika, Lietuvõs mẽtraštis, Lietuvos metraščių Plačiojo sąvado plačiausias variantas. Manoma, 16 a. 3 dešimtmetyje parašyta Vilniaus vyskupo Povilo Alšėniškio ar (R. Jaso nuomone) Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Alberto Goštauto iniciatyva. Nuorašą 19 a. pirmoje pusėje turėjo Valkavisko apskrities teisėjas Aleksandras Bychovcas; tad kronika pavadinta jo vardu. Kunigaikščių genealogija ir valdymo istorija išdėstyta nuo tik iš legendų žinomo romėnų kunigaikščio Palemono (5 a.) iki Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro valdymo pabaigos (1506). Įvykių iki 1446 aprašymas paimtas iš Lietuvos metraščių Trumpojo ir Platesniojo sąvadų, jų tekstas vietomis perredaguotas ir papildytas naujais faktais. 1446–1506 įvykių aprašymas originalus. Patikimiausių žinių yra nuo 15 a. pabaigos. Kronika naudojosi Motiejus Strijkovskis. Išspausdinta 1846 T. Narbuto rūpesčiu. Po jo mirties (1864) rankraštis dingo. 1971 išleista lietuvių kalba Lietuvos metraščio pavadinimu (iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarinės slavų kalbos išvertė ir komentarus parašė R. Jasas).
P: Polnoe sobranie russkich letopisej t. 32 Moskva 1975.
2326