bylinos

bylnos (rus. bylʼ, byloe – tai, kas buvo; senovės įvykiai), rusų liaudies epinės giesmės. Bylinų siužetai ar kai kurie motyvai yra mitologiniai ir istoriniai.

Mitologinio siužeto bylinose (apie Volchą Vseslavjevičių, Dobrynią ir slibiną, Volgą ir Mikulą, Sviatogorą) pasakojama apie žmonių susidūrimus su mitinėmis būtybėmis. Kai kurie herojai (Ilja Muromietis, Dobrynia Nikitičius, Alioša Popovičius) minimi keliuose siužetuose.

Dauguma 12–16 amžiaus bylinų yra istorinio siužeto. Jose atsispindi rytų slavų kunigaikščių kovos su priešais, vidurinių amžių Rusios visuomenės ir buities ypatumai. Dažniausiai bylinos veiksmas vyksta Kijeve, Didžiajame Naugarde, Černigove, Haliče. Keliuose bylinų siužetuose minima Lietuva, lietuviai, kai kurių personažų vardai artimi lietuviškiems (Manuilas, Jogailos sūnus, Žimanas, Suchmanas Domantjevičius, Etmanuilas Etmanuilovičius). Kijevo ciklo bylinose Rusios valdovo Vladimiro žmona yra lietuvių karaliaus duktė. Bylinoje Lietuvių antpuolis (Naezd litovcev) vaizduojamas nesėkmingas lietuvių žygis į rusų kunigaikštystę.

Bylinose yra apie 50 siužetų apie herojaus (bogatyriaus) vieną ar kelis gyvenimo įvykius. Tai neeilinė asmenybė, kuri kebliose situacijose pasirenka pavojingiausią kelią, valstybės interesus laiko svarbesniais už asmeninius, gina gimtąją žemę, laikosi riterių kodekso. Bylinų pagrindiniai veikėjai įkūnija liaudies idealą. Etniniai, socialiniai ir buitiniai konfliktai paprastai baigiasi herojų pergale.

18 amžiuje–20 amžiaus pradžioje išryškėjo ciklų apie vieną herojų susidarymo tendencija, tačiau išplėtotos epinės poemos nesusiklostė. Kiekviena giesmė yra savarankiškas kūrinys. Bylinų poetikai būdinga nuoseklus pasakojimas, detalus aprašymas, hiperbolės, kompozicijai – kelių strofų ar epizodų kartojimai, formulės (pastovūs epitetai, tautologijos). Bylinos giedamos lėtai, paprastai ta pačia melodija, nepasižymi muzikiniais efektais. Atlieka vienas atlikėjas; užfiksuota ir chorinio (unisoninio ar daugiabalsio) giedojimo.

Daugiausia bylinų užrašyta iš gyvenančių Karelijoje, Archangelsko srityje, Komijoje.

Bylinų išversta į lietuvių kalbą.

1461