Čado architektūra
Čãdo architektūrà
Švč. Dievo Motinos Taikos Karalienės bažnyčia Ndžamenoje (1965, apgriauta 1980, atstatyta 1983–86)
Gyvenvietes ir kaimus iki šiol sudaro arti viena kitos stovinčios trobelės; jos apskrito plano su šiaudiniais stogais arba stačiakampio plano, dengtos palmių lapais. Sienos medinės, iš vidaus dekoruotos geometriniais raštais, arba iš demblių. Sodybą supa molinė arba iš sorgų pinta tvora. Klajoklių palapinės stačiakampio arba elipsinio plano, medžio šakų karkaso, dengto dembliais, palmių lapais arba kupranugarių odomis. Miestuose paplitę stačiakampiai plūktos žemės namai su plokščiais stogais ir vidiniu kiemeliu; namą supa plūktinė molio tvora. Miestus iki 19 a. pabaigos juosė akmenų arba plytų sienos su bokštais. Nuo 20 a. pradžios miestuose pastatyta Šiaurės Afrikos ir Europos šiuolaikinei architektūrai būdingų pastatų. 1900 dešiniajame Chari krante įkurta sostinė Ndžamena (iki 1973 Fort Lamy) – moderniausias Čado miestas. San Martino kanalas jį dalija į vakarinę, arba senąją, ir rytinę, arba vadinamąją europinę, dalį. Vakarinėje dalyje yra senamiestis, turgūs, pramoninis rajonas, amatininkų dirbtuvės, bažnyčios, mečetės. Rytinė dalis suplanuota po II pasaulinio karo; joje vyrauja funkcionalistiniai administraciniai ir prekybiniai pastatai, mokymo įstaigos, privačios vilos.
2972
Čado kultūra