Čado gamtinis žemėlapis
Čãdo gamtà
Reljefas
Didumą Čado paviršiaus sudaro Čado lygumos dalis (dažniausias aukštis 250–300 metrų). Čado šiaurę užima dalis Sacharos dykumos; joje yra Tibesti kalnyno dalis (didžiausias aukštis 3415 m, Emi Koussi kalnas). Čado šiaurės rytuose – Ennedi plynaukštė ir Erdi plynaukštė, pietryčiuose – Ouaddaï plynaukštė.
oazė Sacharoje
Klimatas
Čado šiaurėje klimatas žemyninis tropinis. Sausio vidutinė temperatūra 15 °C (Tibesti kalnyne mažiau kaip 10 °C), liepos – 30–35 °C; dideli paros temperatūrų svyravimai (svyravimo vidutinė amplitudė 20 °C).
Kritulių Čado šiaurėje iškrinta 100–250 mm (lyja retai ir nereguliariai), vietomis mažiau kaip 50 mm per metus. Dažnos smėlio audros. Čado pietuose klimatas musoninis subekvatorinis. Žiema (nuo spalio–lapkričio iki balandžio–gegužės) sausa. Sausio temperatūra 21–24 °C, balandžio ir gegužės mėnesių 30–33 °C. Kritulių Čado pietuose iškrinta nuo 250–500 mm iki 1000 mm per metus.
Yoa ežeras
Ounianga ežerai
Vidaus vandenys
Čado šiaurinėje ir vidurinėje dalyje daug vadžių. Pietuose yra nuolatinių upių; didžiausios – Chari (įteka į Čado ežerą), jos intakas Logone; kitos upės – Bahr Aoukas, Bahr Salamatas (Chari intakai), Batha (įteka į Fitri ežerą). Čado pietinės dalies upės lietinguoju laikotarpiu plačiai išsilieja, sausuoju – labai nusenka.
Vakaruose – Čado ežeras; dalis jo priklauso Nigerijai, dalis – Nigeriui, dalis – Kamerūnui (dėl ežero ploto kaitos kyla teritorinių ginčų).
Zakoumos nacionalinis parkas
Augalija
Čado šiaurėje akmenuotosios ir smėlio dykumos, piečiau – pusdykumės. Čado pietuose savana; auga akacijos, baobabai, palmės.
Gyvūnija
Čado pietuose veisiasi drambliai, raganosiai, buivolai, žirafos, antilopės, liūtai, leopardai, šakalai, hienos, Sacharos pakraštyje – stručiai. Gausu roplių, vabzdžių. Ežeruose ir upėse veisiasi hipopotamai, krokodilai; pakrantėse gausu vandens paukščių.
Ennedi plynaukštė
Aplinkos apsauga
Saugoma apie 21 % (267 716 km2) Čado teritorijos.
4 nacionaliniai parkai: Zakoumos (įkurtas 1963; 3000 km2), Mandos (1969; 1140 km2), Sena Ouros, Goz-Beidos. 8 gyvūnijos rezervatai, medžioklės draustinis.
Pasaulio paveldo vertybės – Ouniangos ežerai (įkurtas 2012), Ennedi plynaukštė (2016).
6 Ramsaro konvencijos (Čade įsigaliojo 1990) saugomos vietovės (plotas 12 4051 km2).
2271