Cahors (Kahòras), miestas Prancūzijos pietvakariuose, Oksitanijos administraciniame regione, į šiaurę nuo Tulūzos; Loto departamento centras.
Cahorsʼo vaizdas nuo Saint‑Cyro kalvos
20 150 gyventojų (2021). Cahorsʼas įsikūręs karstiniame Quercy regione, Loto upės (Garonos dešinysis intakas) vingyje. Per Cahorsʼą eina Paryžiaus–Tulūzos geležinkelis ir plentas. Automobilių dalių gamyba, elektrotechnikos, chemijos, baldų, vyno pramonė (gaminamas raudonasis vynas kahoras). Vynmedžių, tabakų auginimo regiono prekybos centras. Vynininkystės muziejus. Turizmas.
Architektūra
Valentré tiltas Cahorsʼe (1308, 19 a. restauruotas)
Senamiestį nuo naujųjų rajonų skiria Gambetta bulvaras. Išliko romėnų termų griuvėsiai. Romaninė gotikinė Šv. Stepono katedra – pirmoji Prancūzijos bažnyčia su kupolais (1119, perstatyta 1258–1500, 12 a. romaninis portalas, 14 a. freskos). Gotikinis Valentré tiltas su trimis bokštais (1308, 19 a. restauruotas). 14 a. popiežiaus Jono XXII rūmų, miesto gynybinių sienų su Pakartųjų bokštu ir Šv. Mykolo vartais liekanos. 14–15 a. gyvenamieji namai, trys tiltai (19 a. ir 20 a. pradžia).
Istorija
Antikos laikais dabartinio Cahorsʼo vietoje gyveno galų gentis kadurkai (Cadurci); 1 a. pr. Kr. viduryje jų žemes užkariavo Julijus Cezaris. 1 a. po Kr. suklestėjo miestas (tada vadintas Kadurkų Divona, Divona Cadurcorum). Per Didįjį tautų kraustymąsi miestą užėmė vestgotai, vėliau frankai. 732 apiplėštas saracėnų. Viduriniais amžiais – prekybos, finansų centras. 1316–1789 – vyskupo valda. Popiežius Jonas XXII (jis gimė Cahors’e) 1331 įkūrė universitetą (veikė iki 1751; sujungtas su Tulūzos universitetu). Cahorsʼe gimė Prancūzijos valstybės veikėjas L. Gambetta. 1961–2015 Cahorsʼas priklausė Pietų‑Pirėnų administraciniam regionui.
2271