Cambrai (Kambr), miestas Prancūzijos šiaurėje, Aukštutinės Prancūzijos administraciniame regione, prie Šeldės upės ir Saint‑Quentino kanalo.
31 400 gyventojų (2021; aglomeracijoje 45 700 gyventojų). Upių uostas. Tekstilės (batisto), maisto (daugiausia konditerijos) pramonė, medienos apdirbimas, statybinių medžiagų gamyba. Javų, cukrinių runkelių, linų, pašarinių augalų auginimo, galvijininkystės regiono prekybos centras. Muziejus (yra vidurinių amžių skulptūros ir tapybos galerija).
Architektūra
Paryžiaus (14 a.) ir Dievo Motinos (1623) vartai, befrua (15 ir 18 a.), 16 a. tvirtovė. Vyskupų rūmai su renesansiniu portalu (1620), barokinė koplyčia (1692), Dievo Motinos katedra (18 a., atstatyta 19 a.), Šv. Deziderijaus bažnyčia (18 a.), rotušė (19 a.).
2271
Istorija
Romėnų valdymo laikais vadintas Kameraku. Nuo 445 priklausė frankams, nuo 926 Šventajai Romos imperijai. Nuo 6 a. pabaigos vyskupijos centras. 1077 gavo savivaldos teises. 1508 čia buvo sudaryta Cambrai lyga – popiežiaus Julijaus II, Prancūzijos karaliaus Liudviko XII, Aragono karaliaus Ferdinando II ir Šventosios Romos imperatoriaus Maksimiliano I sąjunga prieš Veneciją. Pagal 1678 Nijmegeno taikos sutartį Cambrai atiteko Prancūzijai. Iki Pirmojo pasaulinio karo mieste klestėjo batisto audimo pramonė. Per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus smarkiai sugriautas. 1972–2015 priklausė Šiaurės‑Pa de Kalė administraciniam regionui.