Campigny kultūra (Kampinj kultūrà), eneolito archeologinė kultūra.
Buvo paplitusi šeštame–ketvirtame tūkstantmetyje prieš Kristų Pietvakarių, Šiaurės ir Šiaurės rytų Europoje. 1886 prancūzų archeologo P. Salmono pavadinta pagal radinius prie Campigny, Aukštutinėje Normandijoje, Šiaurės Prancūzijoje. Duobėje aptikta titnago dirbinių ir šiurkščios keramikos liekanų. Campigny kultūrai būdingos keramikos ir titnago dirbinių aptinkama dabartinėje Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse ir Šiaurės Rusijoje; Prancūzijoje ši kultūra turi Maglemosės kultūrai, Skandinavijoje ir Šiaurės Rusijoje – Komsos kultūrai ir Ertebøllės kultūrai būdingų bruožų.
Campigny kultūros ankstyvuoju laikotarpiu žmonės gyveno apskrito plano (3–6 m skersmens) pusiaužeminiuose būstuose, vėlyvuoju – stačiakampiuose antžeminiuose pastatuose. Vertėsi medžiokle (medžiojo elnius, laukinius arklius) ir žvejyba, t. p. rankiojimu ir žemdirbyste. Buvo prisijaukinę šunų. Ankstyvuoju laikotarpiu naudojo akmeninius trikampius plačiaašmenius kirvius ir kaplius, vėlyvuoju – gludintus kirvius. Keramika (lipdyta iš molio su smėlio ir grūstų kriauklių priemaišomis) – plokščiadugniai dubenys ir smailiadugniai puodai, šiek tiek ornamentuoti. Kartais šios kultūros vardu vadinamos medžiotojų ir žvejų įvairios kultūros nuo Britų salų iki Uralo, kur randama didelių titnago dirbinių.