Canterbury (Keñterberis), miestas Didžiojoje Britanijoje, Anglijos pietryčiuose, Kento grafystėje, į pietryčius nuo Londono.
55 100 gyventojų (2021; aglomeracijoje 71 400 gyventojų). Canterbury įsikūręs prie Stouro upės. Lengvoji pramonė. Sodininkystės regiono prekybos centras. Turizmas. Kento universitetas (įkurtas 1965). Teologijos koledžas.
2271
Architektūra
Canterbury katedros vidus
Senamiestis beveik taisyklingo plano. Išliko miesto gynybinės sienos, renesansiniai Tiudorų rūmai (16 a.), rotušė (18 amžius). Pasaulio paveldo vertybės (nuo 1988): Šv. Augustino vienuolyno (įkurtas 597) liekanos, romaninė gotikinė Šv. Martyno bažnyčia (8–14 a.; viena seniausių bažnyčių Didžiojoje Britanijoje) ir 160 m ilgio katedra (11–16 a.) su romanine kripta, ankstyvosios gotikos choru (viena gražiausių Didžiosios Britanijos gotikinių bažnyčių).
2271
Istorija
Miestą apie 43 įkūrė romėnai (tada jis vadintas Kantijaus Durovernu, lotyniškai Durovernum Cantiacorum). Pasitraukus romėnams 6 a. pabaigoje Canterbury tapo Kento karaliaus Adalberto I sostine. Nuo 7 a. pradžios arkivyskupijos ir Anglijos bažnytinės administracijos centras.
1170 nužudyto Canterbury arkivyskupo T. Becketo (1173 paskelbtas šventuoju) kapas tapo piligrimų lankymosi vieta. Miesto teisės nuo 1461. 16 a. per reformaciją daugelis miesto vienuolynų buvo uždaryti, drausta lankyti T. Becketo kapą. Po reformacijos Canterbury atsigavo dėl imigravusių valonų – protestantų – išplėtotos šilko audimo pramonės.
Per II pasaulinį karą labai nukentėjo nuo vokiečių bombardavimų.
Kantijaus Durovernas; Durovernum Cantiacorum