Cardiff
Cardiff (valų k. Caerdydd; Kárdifas), miestas Didžiojoje Britanijoje, Bristolio įlankos šiauriniame krante, prie Taffo upės žiočių; Velso istorinės ir geografinės srities (nuo 1955) centras.
Priklauso Glamorgano istorinei grafystei. Plotas 140,4 km2. 362 300 gyventojų (2021; 303,6 km2 ploto aglomeracijoje 581 600 gyventojų). Jūrų uostas. Oro uostas. Juodoji ir spalvotoji metalurgija, automobilių dalių gamyba, laivų remontas, aviacijos (British Aerospace įmonės), maisto (žuvų) pramonė. Karališkoji pinigų kalykla. Velso universitetas (įkurtas 1883), áukštosios technikos, medicinos mokyklos. Velso nacionalinis muziejus, Velso nacionalinis karo memorialas, Mokslo muziejus, skansenas (jame rekonstruota keltų gyvenvietė). Konferencijų ir parodų salė Cardiff International Arena. Velso kultūros centras (muzikos, dainų ir poezijos festivaliai). Regbio stadionas.
2271
Architektūra
Prieplaukos pastatas (priekyje; 1897, architektas W. Frameʼas) ir Tūkstantmečio centras (2009, architektūrinė bendrovė Percy Thomas Partnership)
Išliko romėnų forto vietoje 1090 pastatyta pilis (1875 perstatyta, architektas W. Burgesas). Romaninė gotikinė Llandaffo katedra (12–15 a.), statmeniškojo stiliaus Šv. Jono bažnyčia (15 a.). Visuomenės centras Catheys parke (1926): rotušė (1904), Taikos bažnyčia (1938).
2271
Istorija
Apie 76 įkurta romėnų tvirtovė; jiems pasitraukus smuko. Normanų užkariautojui Robertui FitzHamonui 1080 pradėjus mieste statydintis pilį Cardiffas tapo prekybos centru, tačiau į didesnį miestą neišsiplėtė. Nuo 1536 buvo Glamorgano grafystės centras. Cardiffo ir Merthyr Tydfilio (į šiaurę nuo Cardiffo) kasybos centrą 19 a. sujungus geležinkeliais ir pastačius dokus jūrų laivams miestas suklestėjo, tapo didžiausiu pasaulyje akmens anglių eksporto uostu; 1801 buvo 1870 gyventojų, 1881 – 82 800, 1901 – 164 300. Miesto teisės nuo 1905.