Hempel Carl Gustav (Karlas Gustavas Hepelis) 1905 01 08Oranienburg 1997 11 09Princeton (N. Džersio valstija), Jungtinių Amerikos Valstijų filosofas. Vokietis. Loginio empirizmo atstovas. Dr. (1934). Amerikos menų ir mokslų akademijos narys (1952).
Išsilavinimas ir veikla
1923–29 Göttingeno, Heidelbergo ir Berlyno universitetuose studijavo matematiką ir filosofiją, bendravo su Vienos būrelio, Lvovo ir Varšuvos mokyklos atstovais. Nuo 1937 gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, 1937–39 dirbo Čikagos universitete (R. Carnapo asistentas). 1939–48 dėstė Niujorko miesto, 1948–55 Yale’io, 1955–70 Princetono, 1970–85 Berkeley ir Pittsburgho universitetuose. Amerikos filosofų asociacijos prezidentas (Rytų padalinio, 1961–62).
Tyrimų sritys ir idėjos
Tyrinėjo mokslo logikos ir metodologijos problemas – mokslinį aiškinimą, mokslo sąvokų ir teiginių teorinį statusą, tikimybės ir indukcijos teorijas. Siekė istoriografijai pritaikyti gamtos mokslų moksliškumo kriterijus. Su P. Oppenheimu sukūrė dedukcinę-nomologinę reiškinių ir įvykių aiškinimo teoriją (Hempelio-Oppenheimo schema), teigiančią, kad įvykio aiškinimas išvedamas iš jo pradinių sąlygų aprašymo ir įvykį aiškinančio dėsnio konjunkcijos.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Tipo sąvoka naujosios logikos požiūriu (Der Typusbegriff Im Lichte der Neuen Logik, su Pauliumi Oppenheimu, 1936), Sąvokų sudarymo pagrindai empiriniame moksle (Fundamentals of Concept Formation in Empirical Science 1952), Mokslinio aiškinimo aspektai ir kiti mokslo filosofijos straipsniai (Aspects of Scientific Explanation and other Essays in the Philosophy of Science 1965), Gamtos mokslų filosofija (Philosophy of Natural Science 1966, prancūzų kalba pavadinimu Epistemologijos elementai / Éléments d’épistémologie 1972).