Stumpf Carl (Karlas Štùmpfas) 1848 04 21Wiesentheid (Bavarija) 1936 12 25Berlynas, vokiečių psichologas, filosofas, muzikologas. Funkcinės psichologijos europinės krypties pradininkas (su F. Brentano).
Išsilavinimas ir veikla
1865–67 Würzburgo universitete studijavo estetiką ir teisę. 1869 baigė Göttingeno universitetą (filosofiją). 1870–73 dėstė Göttingeno, 1873–79 – Würzburgo, 1879–84 – Prahos, 1884–89 – Hallės, 1889–93 – Miuncheno, 1894–1923 – Berlyno Frydricho Vilhelmo (1907–08 rektorius) universitetuose; profesorius (1873). Iškėlė geštaltpsichologijos pagrindines idėjas (jo mokiniai K. Koffka, W. Köhleris, M. Wertheimeris buvo šios krypties pradininkai ir svarbiausi atstovai). Domėjosi eksperimentinės psichologijos empiriniais metodais, buvo fenomenologijos vienas pirmtakų (jo mokinys E. Husserlis tapo fenomenologijos pradininku). Plėtojo muzikos psichologiją – pirmasis ėmė tirti muzikos suvokimą (buvo labai muzikalus – grojo 6 instrumentais, nuo 10 m. kūrė muziką), jo psichologines problemas ir su tuo susijusius muzikos teorijos klausimus, pradėjo lyginamuosius muzikos tyrimus. Su savo mokiniu E. M. von Hornbosteliu 1900 įkūrė Berlyno fonogramų archyvą.
Carl Stumpf
Knygos
Svarbiausi veikalai: Apie erdvinių vaizdinių psichologinę kilmę (Über den psychologischen Ursprung der Raumvorstellung 1873), Muzikinio suvokimo psichologija (Tonpsychologie 2 tomai 1883–90), Muzikos kilmė (Die Anfänge der Musik 1911), Pažinimo teorija (Erkenntnislehre 2 tomai, išleisti 1939–40).
2271