Carloso Gardelio antkapinė skulptūra La Chacarita kapinėse Buenos Airėse
Gardel Carlos (Karlosas Gardèlis) 1890 12 11Tulūza; kitais duomenimis Tucuarembó, Urugvajus 1935 06 24žuvo lėktuvo katastrofoje ties Medellínu, Kolumbija; palaidotas Buenos Airėse, argentiniečių dainininkas, aktorius. Vienas žymiausių tango dainų atlikėjų. Apie 1920 dainuodavo baruose ir privačiuose vakarėliuose. Pradėjęs dainuoti su Francisco Martino melancholiškas tango balades išgarsėjo; vėliau jie dainavo ir trio su José Razzano. Kiek vėliau pradėjo filmuotis kino filmuose. Pirmasis filmas, kuriame filmavosi C. Gardelis, – Buenos Airių žiburiai (1931, režisierius Adelqui Millaras) – buvo nufilmuotas Paryžiuje, vėlesni buvo sukurti studijoje Paramount Pictures (ispanų kalba); Gardelis vaidino ir dainavo. C. Gardelis koncertavo daugelyje Argentinos miestų, gastroliavo Urugvajuje Čilėje, Brazilijoje, Puerto Rike, Venesueloje, Kolumbijoje; koncertavo ir Paryžiuje (per koncertus 1928 parduota apie 70 000 jo plokštelių), Niujorke, Barselonoje, Madride. C. Gardeliui žuvus lėktuvo katastrofoje jo laidotuvėse Buenos Airėse dalyvavo apie 10 000 žm.; mauzoliejus tapo populiaria piligrimystės vieta.
Kūryba
Žymesni filmai, kuriuose C. Gardelis vaidino: Lauk manęs (1933), Arrabalio melodijos (1933), Žemyn (1934), Tango Brodvėjuje (1934, visų režisierius Louis J. Gasnier), Tango baras (1935, režisierius Johnas Reinhardtas), Diena, kai tu mane myli (1935, režisierius Johnas Hessas), Žvaigždžių medžiotojai (1936, režisierius Normanas Taurogas).
Žymesnės jo sukurtos (dažnai su J. Razzano) ir atliktos dainos: Apure, Delantero Buey, Arrabal Amargo, Caminito Soleado, Cheating Muchachita, Criollita, decí que sí, Cuesta Abajo, El día que me quieras, Mi Buenos Aires Querido, Olvido, Por tu Boca Roja, Por una cabeza, Volver, Carlitos, El Zorzal, El Mago, El Morocho del Abasto, El Mudo (žodžius daugeliui dainų parašė Alfredo Le Pera). C. Gardelis savo raiškiu baritonu, spalvingomis frazuotėmis iš kiekvienos dainos sukurdavo mažytį spektaklį.
Atminimo įamžinimas
2003 Abasto (prie Buenos Airių) name, kuriame C. Gardelis gyveno 1927–33, buvo atidarytas jo muziejus. Muziejus veikia ir Valle Edéne prie Tacuarembó. Apie C. Gardelio gyvenimą sukurta vaidybinių filmų, išleista pašto ženklų su jo atvaizdu. Antonio Lobo Antunesas savo novelėje Karloso Gardelio mirtis (The Death of Carlos Gardel) kvestionuoja jo žūties lėktuvo katastrofoje faktą.
2271