čaroitas

čarotas (pagal Rytų Sibiro upės Čiaros pavadinimą), silikatų klasės piroksenų grupės mineralas K(Ca,Na)₂[(OH,F)|Si₄O₁₀]·H₂O. Kristalai monoklininės singonijos; sudaro tankius adatėlių, pluoštų pavidalo arba radialinius agregatus (dažnai suaugusius su mizeritu, kanasitu). Būdingi tinaksito, egirino, nefelino intarpai. Būna bario, stroncio, mangano, retųjų žemių elementų priemaišų. Rausvas, alyvinis, violetinis, kartais melsvo atspalvio. Neskaidrus, būna ir pusskaidris. Bruožas (miltelių spalva) baltas. Blizgesys šilko, perlamutro. Kietumas 5–6. Tankis 2530–2580 kg/m³. Lūžis nelygus. Skalumas tobulas. Susidaro vykstant hidroterminiams metasomatiniams procesams. Randamas sienituose, kvarcituose; sudaro gyslų ir lęšių formos kūnus. Naudojamas juvelyriniams dirbiniams gaminti. Vienintelis telkinys (Sirenevyj kamenis, atrastas 1973) yra Muruno masyve (Irkutsko sritis ir Jakutija, Rusija).

čaroito nušlifuota plokštelė