Cartagena (Kartachenà), miestas Ispanijos pietryčiuose, Mursijos autonominėje srityje, prie Viduržemio jūros.
Cartagena
214 800 gyventojų (2019).
Svarbiausias Ispanijos karo uostas. Keleivinis ir prekybos uostas (išvežama metalų rūdos, alyvuogių aliejus, džiovinti vaisiai, javai, įvežama akmens anglys); į pietryčius nuo Cartagenos yra Escombreros naftos prekybos uostas. Geležinkeliai ir plentai į Madridą, Barseloną.
Laivų (ir karo) statyba ir remontas, juodoji ir spalvotoji metalurgija, naftos perdirbimas, chemijos (sieros rūgšties, mineralinių trąšų gamyba), naftos chemijos, tekstilės, cemento, stiklo pramonė. Prie Cartagenos kasama geležies, švino, cinko rūdos, sidabras, piritas. Turizmas. Pajūrio kurortas. Aukštosios kasybos, vadybos, politechnikos mokyklos. Ispanijos povandeninės archeologijos centras. Archeologijos muziejus.
Architektūra
Gynybinių sienų su fortais ir bastionais, romėnų pastatų, 12 a. pilies liekanos. Bažnyčios: gotikinė Švč. Mergelės Marijos (13 a., su romaniniu choru), barokinė Maloningosios Dievo Motinos (17–18 a.).
Istorija
Įkurta 229 pr. Kr. kartaginiečių karvedžio Hasdrubalo. 209 pr. Kr. nukariavo romėnai. Antikos laikais klestėjo iš sidabro kasyklų. Nuo 5 a. miestą valdė paeiliui vandalai, Bizantija, vestgotai, nuo 8 a. – arabai. 1226 Cartageną atkariavo Aragono karalius Jokūbas I Užkariautojas.
Nuo 1570 Ispanijos (per 1936–39 pilietinį karą respublikonų) laivyno pagrindinė bazė.