čartizmas

čartzmas (angl. charter – chartija), britų visuomeninis judėjimas, siekęs rinkimų sistemos pertvarkymo ir socialinių reformų. Vyko 1837–54. Pavadinimas nuo judėjimo parengto reikalavimų sąrašo – Liaudies chartijos, kuri buvo surašyta Londono darbininkų susivienijime ir 1838 05 08 paskelbta. Pirmąją chartiją sudarė 6 pagrindiniai reikalavimai: visuotinės rinkimų teisės vyrams, sulaukusiems 21 m., kasmetinių parlamento rinkimų, slapto balsavimo, panaikinti turto cenzą kandidatams į parlamentą, įvesti algas parlamentarams, suvienodinti rinkimų apygardas. Antrojoje chartijoje (1842) buvo ir socialinių reikalavimų: sutrumpinti darbo dieną, sumažinti mokesčius ir kitų. Čartizmas nesukūrė bendros nacionalinės organizacijos, buvo vietinių regioninių judėjimų demokratinė federacija. Vienas svarbiausių judėjimą vienijusių veiksnių buvo čartistų laikraštis The Northern Star, leistas nuo 1837. Čartistai siekė, kad chartija taptų įstatymu. Reikalavimui paremti suorganizavo šimtatūkstantines demonstracijas, rinko parašus (1839 surinkta 1 200 000, 1842 – 3 300 000).

Čartizmo geografija atspindėjo Didžiosios Britanijos ekonominę ir socialinę struktūrą. Londone, Birminghame, kur buvo daugiau kvalifikuotų amatininkų, judėjimas buvo nuosaikesnis, Lankašyre, West Ridinge, Vidurio Anglijoje – radikalesnis (masinės demonstracijos, eitynės su fakelais). Judėjimo chronologija atspindėjo Didžiosios Britanijos ūkio pakilimus ir nuosmukius. Pirmasis čartizmo pakilimas buvo per prekybos depresiją (1839 žiemą), antrasis – dėl masinio nedarbo šiauriniuose miestuose (1842), paskutinis – po ūkio smukimo žiemą ir dėl Europos revoliucijų įtakos (1848). Parlamentas 1839 ir 1842 atmetė čartistų reikalavimus, 1848 net nepriėmė svarstyti. Alternatyvių kovos metodų (visuotinio streiko, Nacionalinio susirinkimo, pakeisiančio esamą parlamentą) dėl judėjimo nevienalytiškumo įgyvendinti nepavyko. Dėl paspartėjusios Didžiosios Britanijos ūkio plėtros, kai kurių socialinių reformų (grūdų įstatymai, įvesta 10 h darbo diena) ir lyderių (W. Lovettas, G. J. Harvey, F. E. O’Connoras ir kiti) nesutarimų čartizmas sunyko, bet ilgainiui dauguma čartistų reikalavimų tapo įstatymu.

1104