C. D. Friedricho portretas (aliejus, 1810, dailininkė Caroline Bardua, Senoji nacionalinė galerija Berlyne)
Friedrich Caspar David (Kasparas Davidas Frýdrichas) 1774 09 05Greifswald 1840 05 07Dresden, vokiečių tapytojas, grafikas. Romantizmo atstovas. 1790–94 studijavo Greifswaldo universitete, 1794–98 – Kopenhagos dailės akademijoje. Nuo 1798 gyveno Dresdene. Dresdeno dailės akademijos profesorius (1824).
Kūryba
Sepijos technika sukūrė piešinių. 1807 pradėjo tapyti. Paveiksluose dažni gotikinių bažnyčių griuvėsių, kapinių, dykviečių, jūros, kalnų motyvai; gamtos fone vaizduojamos vienišos, melancholiškos figūros.
Būdinga paslaptinga, mistiška nuotaika kuriama švytinčios, bauginančios šviesos efektais, natūralaus apšvietimo (prieblanda, saulėlydis, mėnesiena), atmosferos reiškinių (rūkas ir kita) deriniais, kompozicijos priemonėmis (fragmentiškumas, figūros dažniausiai vaizduojamos nusisukusios nuo žiūrovo). Peizažams būdinga simboliška raiška, juose perteikiama gamtos visagalybė, žmogaus dvasinio pasaulio platybė, plėtojami vienatvės, apleistumo, tikėjimo, kartais patriotiniai jausmai. Nuo 1835 C. D. Friedrichas kūrė peizažus sepijos technika. Žymesni C. D. Friedricho paveikslai: Rūkas (1806), Vienuolis ant jūros kranto (1809), Žiemos peizažas su bažnyčia (1811), Keliautojas prie ūkanotos jūros (apie 1818), Moteris prie lango (1822), Sudužusios „Viltys“ / Ledo jūra (1822–24), Du vyrai, žiūrintys į mėnulį (1819 ir apie 1830), Gyvenimo tarpsniai (apie 1835) ir kiti.
C. D. Friedrich. Ledo jūra (aliejus, apie 1823–24, Hamburgo meno muziejus)
C. D. Friedrich. Du vyrai, žiūrintys į mėnulį (aliejus, apie 1830, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
2635