„Cassini‑Huygens“ („Kasinis‑Heigensas“), Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės aeronautikos ir kosmoso valdybos (NASA), Europos (ESA) ir Italijos (ASI) kosmoso agentūrų erdvėlaivis Saturnui ir jo palydovams tyrinėti. Pavadintas prancūzų astronomo G. D. Cassini ir olandų matematiko, fiziko ir astronomo Ch. Huygenso vardu.
Erdvėlaivio kontrukcija ir įranga
Cassini‑Huygens erdvėlaivis (dailininko piešinys)
Cassini-Huygens masė 5600 kg; pagrindinė dalis – orbitinis modulis, sumontuotas cilindro formos korpuse su viename gale įrengta kryptinė parabolinė antena, kitame – raketiniais varikliais. Elektros energiją tiekia radioizotopiniai elektros generatoriai. Prie orbitinio modulio šono pritvirtintas disko formos Huygenso zondas Saturno palydovui Titanui tirti. Orbitiniame modulyje įrengti prietaisai tarpplanetinei terpei, Saturno žiedams, Saturno ir jo palydovų atmosferų cheminei sudėčiai ir fizikinėms savybėms, Saturno magnetiniam laukui tyrinėti, nuotraukoms daryti. Cassini-Huygens skriejimo į Saturną trajektoriją sudaro kelios heliocentrinių elipsinių orbitų vijos, apskaičiuotos taip, kad Cassini-Huygens nedideliu atstumu skriejant pro Žemę, Venerą ir Jupiterį jų gravitacijos laukai vis pagreitintų Cassini-Huygens, jo orbitos taptų vis labiau ištęst elipsių pavidalo ir Cassini-Huygens galėtų pasiekti Saturno planetos aplinką.
Erdvėlaivio orbita ir tyrimai
1997 10 15 Cassini-Huygens nešančiąja raketa Titan IVB paleistas į geocentrinę orbitą, iš jos startavo į heliocentrinę orbitą. 1998 04 26 Cassini-Huygens praskriejo pro Venerą 284 km nuotoliu (pagreitintas pirmą kartą), 1999 06 24 Cassini-Huygens vėl praskriejo pro Venerą 603 km nuotoliu (pagreitintas antrą kartą), 1999 08 18 praskriejo pro Žemę 1173 km nuotoliu (pagreitintas trečią kartą). 2000 12 30 praskriejo pro Jupiterį 9,7 milijonų km nuotoliu ir buvo pagreitintas ketvirtą kartą. 2004 12 25 Huygenso zondas atsiskyrė ir 2005 01 14 savarankiškai nusileido ant Saturno palydovo Titano bei atsiuntė į Žemę šio palydovo nuotraukų, atmosferos stebėjimo rezultatus. Cassini erdvėlaivis 2016 11 30 įžengė į baigiamąjį projekto etapą – kas septynias paras jis perskrisdavo per išorinius Saturno žiedus. Pirmasis duomenų perdavimas iš Cassini įvyko 2016 12 04. 2017 09 15 Cassini įskriejo į Saturno atmosferą ir sudegė. Erdvėlaivį nuspręsta sunaikinti, nes jam baigėsi degalai ir NASA mokslininkai nenorėjo, kad jis liktų be tikslo klajoti aplink Saturną ir jo palydovus.
3018